*Naminės Ricottos užtepėlė

Skanių dalykų tie Italai prigalvoję - mascarpone, ricotta, visi fromaggi, gelati ir kitos pieno gėrybės:)  Šį kartą apie ricotta lietuviškai.

Ricotta namų sąlygomis darau taip:

Kefyrą maišelyje (geriausia riebesnis - ale šaltibarščių) užšaldau kameroje. Jau užšalusį ištraukiu, išlukštenu, dedu į sietelį, įstatytą į puodą ar kitą indą, ir palieku, kad atitirptų. Kefyrui atitirpstant į puodą nubėga vandeningas skystis, o sietelyje lieka ricottos tipo masė.

Tada jau galima improvizuoti:)  Labai geras užkandis - ricottos užtepėlė.

Šį kartą į ją dėjau:
Naminė ricotta
1 smulkiai pjaustyta česnako skiltelė

1 vidutinio dydžio pomidoras, nuluptas* ir supjaustytas smulkiais kubeliais

Šviežias bazilikas
Džiovintas laiškinis svogūnas
Pakankamai druskos
Šiek tiek pipirų


Rezultatas:

Kitais kartais galima įdėti ir lietuviškesnių prieskoninių žolelių (petražolių, krapų) šviežią pomidorą pakeisti džiovintais


*Kad būtų lengviau nulupti odelę visų pirma išpjaunu pomidoro "uodegėlę", o viršūnėje odelę įpjaunu X pjūviu ir užpilu verdančiu vandeniu

*Duona

Iš vaikystės prisimenu sakant, kad nukritusį duonos gabalėlį reikia pabučiuoti. Toks paprastas ir kartu toks šventas valgis. Skaniausias - kampukas, storai užteptas sviestu, pabarstytas druska.. Kažkodėl jį norisi valgyti pasislėpus, niekam nematant, tarsi bijant jog nereikėtų niekam jo atiduoti, o gal kad niekas netrukdytų mėgautis tuo tobulai paprastu vaikystės skoniu.
Visu kitu duonos kepaliuku norisi dalintis su mylimais žmonėms. Kepti tik sau vienam mažai džiaugsmo.

Taigi:

Nors ir sako, kad raugo iš namų nešti nevalia, nes taip išneši ir laimę, Lietuvoje pasklidus didžiąjai duonos kepimo manijai jo gauti iš draugų, kolegų ar nepažįstamųjų neturėtų kilti problemų. Kodėl gi raugą laikyti tik sau, jei laimė didžiausia kai ja daliniesi?:)

Geras šaukštas raugo (~80g)
100 g ruginių miltų
100 ml vandens

Viską išmaišom paprastu mediniu šaukštu, uždengiam aliuminio folija ir paliekam ~12 valandų

100 g ruginių miltų
120 g kvietinių miltų
200 ml vandens
2 valg. šaukštai cukraus
2 arb. šaukšteliai druskos
1 valg. šaukštas medaus (suteikia kvapnumo, be to, duona nebūna tokia rūgšti)
Kmynų

Papildomai galima dėti: linų sėmenų, saulėgražų, sėlenų, vaisių ir riešutų, kitokių gėrybių


Iš raugo masės ir aukščiau išvardintų ingidientų sumaišom tešlą. Atsidedam raugo kitma kartui ir jei reikia, kokiam draugui. Miltų dar šiek tiek įmaišome iš akies, kad tešla stipriai nekibtų prie rankų ir ant stalviršio išsiminkom kepaliuką. Paguldome jį į kepimo popieriuki išklotą formą, uždengiam ta pačia folija, kuria buvom uždengę raugą ir paliekame bent 4 valandom, o galim ir 12:)

Kepam 15 min maksimalaus karščio orkaitėje, o tada dar 30 min - 200°C.

Iškepusios duonos paviršių "paglostom" drėgnom rankom kad šiek tiek suminkštėtų plutelė, uždengiam virtuviniu rankšluostėliu ir paliekam ataušti.

O tada jau pjaunam tą kampuką ir valgom paslapčia:)



*Jei duoną kepu darbo dieną, raugą išmaišau ryte prieš darbą ir palieku, o vakare minkau kepaliuką, kurį palieku per naktį ir kitą rytą iškepu.
Jei kepimas savaitgalį - vakare išmaišau raugą, iš ryto minkau, o antroj dienos pusėj kepu duoną.