Ulialia kiek šiemet obuolių! Medžių šakos lūžta nuo jų svorio, ore tvyro obuolių kvapas, kolegos neša maišus obuolių į darbą, ir mes nespėjama virti obuolienių. O ir kiek jų gali žmogus suvalgyti, jei dar nuo praėjusių metų keli stiklainiai liko?
Čatnis man labiau asocijuojasi su kriaušėmis, bet pasiieškojus internete atradau ir obuolių čatnio variantų. O čatnis gal ir labiau panaudojamas - tai prie mėsytės, tai prie užkandžių vakaro ir sūrių.
Improvizavau kelis variantus ir maniškis gavosi toks:
1 kg obuolių (nuluptų, supjaustytų kubeliais, be sėklų)
300 g svogūnų (taip pat smulkiai supjaustytų)
200 g razinų (dėjau golden)
350 g rudojo cukraus
3 valg. šaukštai garstyčių grūdelių
apie 20 g kalendros miltelių
apie 15 g imbiero miltelių
apie 15 g druskos
žiupsnelis aitriosios paprikos
žiupsnelis juodųjų pipirų (maltų, smulkių)
arbatinis šaukštelis raudonosios paprikos
500 ml obuolių sidro
Viską sudėti į puodą, ir lėtai virti, kol ištirspa cukrus,viskas pradeda minkštėti, nuolat pamaišyti. Viriau apie dvi valandas iki kol masė tapo tiršta, beveik vienalytė.
Sudėdi į kuo mažesnius stiklainiukus ir į spintelę žiemos, kad ramiai sau lauktų tų užkandžių vakarų ar kokios keptos mėsos.
2014-09-11
2014-09-06
*Sekmadienio pyragas. Varkšės tešlos pyragas su uogiene (Šliogerių šeimos receptas)
Nuostabiausi yra tie pyragai, kuriuos pagaminti nesudėtinga, o skonis toks, kad paragavus svečiuose jau nekantrauji kepti pats ir vaišinti draugus. Vienintelė blogybė - kad sunku sustoji juos valgyti:)
Šliogerių šeimoje maistui ir skoniui visada buvo skiriamas deramas dėmesys, todėl pas juos besilankydamas visada išgirsi įdomių "virtuvinių" pasakojimų, kokį naują receptą ar įdomią produkto panaudojimo interpretaciją. Ir žinomas būsi skaniai pavaišintas.
Šį kartą Lena pagamino labai paprastą bet be galo skanų pyragą, kurį gamindavo dar Jurgio mama. Senas patikrintas receptas, kur tešlai reikia lygiomis dalimis varškės, miltų ir sviesto, o tada jau gali pasitelkęs fantaziją ir turimas atsargas kurti įvairius variantu (Lena naudojo serbentų uogienę, bet tinka ir kitos - obuolienė, avietės, net švieži obuoliai).
Nutariau, kad šis pyragas puikiai tiks nusinešti į draugės įkurtuves - greitai suruošiu jį po darbo ir kol ruošiuos pati jis sau ramiau iškeps:) Dėl šios priežasties sekmadienio pyrago receptas šį kartą paankstintas.
Ingridientai:
Varškė
Miltai
Sviestas
Žiupsnis druskos
Uogienė ar obuoliai (+cukrus, cinamonas)
Kiaušinis aptepimui
Tešla:
Lygiomis dalimis varškės, miltų ir sviesto (pvz. po 250 g*)
Žiupsnis druskos
Iš visko rankomis suminkome tešlą.
*aš dėjau visko po 300g, bet kiekis priklauso nuo jūsų kepamo pyrago dydžio ir tešlos storio. Man gavosi tradicinė kepimo forma ir dar du maži pyragiukai.
Svarbu!
Varškė riebi (pvz 9%) ir biri (ne ta keturkampiame pakelyje su vandeniu)
Sviestas tikras (ne tepus riebalų mišinys; nors sakė galima naudoti gerą margariną)
Procesas:
Tešlą reikėtų valandai kitai ar net per naktį palikti šaldytuve. Bus lengviau su ja dirbti ir
Tuomet maždaug 3/4 jos kočiojame ir klojame į kvadratinę skardą, užklodami ir sieneles,t.y. paliekame aukštesnius kraštelius.
Ant tešlos dėliojame obuolių riekeles (be sėklų ir odelių, pabarstę cukrumi, cinamonu) ar tepame uogienę, kokią turime šaldytuve.
Iš likusios tešlos formuojame trupinius, juosteles ar kitas formas jais dabiname viršų. Paprastai tikriausiai dėliočiau juosteles, bet kadangi nešiau pyragą į svečius, dariau lapelius ir dėliojau iš jų raštą.
Iškočiojau tešlą ir mažu espresso puodeliu spaudžiau apskritimus vieną šalia kito, o tada per dviejų apskritimų vidurį.
Kiaušinį išplakti šakute ir juo aptepti pyrago viršų. Kepti apie 45-50 min. 180° C laipsnių orkaitėje.
Jei atrodys, kad viršus per daug tamsėja, pridenkite aliuminio folija.
***Interpretacijos***
Pasakojo, kad su šita tešla darydavo ir taip, jog iškepa du tešlos papločius, o tada pertepa obuoliene.
Šliogerių šeimoje maistui ir skoniui visada buvo skiriamas deramas dėmesys, todėl pas juos besilankydamas visada išgirsi įdomių "virtuvinių" pasakojimų, kokį naują receptą ar įdomią produkto panaudojimo interpretaciją. Ir žinomas būsi skaniai pavaišintas.
Šį kartą Lena pagamino labai paprastą bet be galo skanų pyragą, kurį gamindavo dar Jurgio mama. Senas patikrintas receptas, kur tešlai reikia lygiomis dalimis varškės, miltų ir sviesto, o tada jau gali pasitelkęs fantaziją ir turimas atsargas kurti įvairius variantu (Lena naudojo serbentų uogienę, bet tinka ir kitos - obuolienė, avietės, net švieži obuoliai).
Nutariau, kad šis pyragas puikiai tiks nusinešti į draugės įkurtuves - greitai suruošiu jį po darbo ir kol ruošiuos pati jis sau ramiau iškeps:) Dėl šios priežasties sekmadienio pyrago receptas šį kartą paankstintas.
Ingridientai:
Varškė
Miltai
Sviestas
Žiupsnis druskos
Uogienė ar obuoliai (+cukrus, cinamonas)
Kiaušinis aptepimui
Tešla:
Lygiomis dalimis varškės, miltų ir sviesto (pvz. po 250 g*)
Žiupsnis druskos
Iš visko rankomis suminkome tešlą.
*aš dėjau visko po 300g, bet kiekis priklauso nuo jūsų kepamo pyrago dydžio ir tešlos storio. Man gavosi tradicinė kepimo forma ir dar du maži pyragiukai.
Svarbu!
Varškė riebi (pvz 9%) ir biri (ne ta keturkampiame pakelyje su vandeniu)
Sviestas tikras (ne tepus riebalų mišinys; nors sakė galima naudoti gerą margariną)
Procesas:
Tešlą reikėtų valandai kitai ar net per naktį palikti šaldytuve. Bus lengviau su ja dirbti ir
Tuomet maždaug 3/4 jos kočiojame ir klojame į kvadratinę skardą, užklodami ir sieneles,t.y. paliekame aukštesnius kraštelius.
Ant tešlos dėliojame obuolių riekeles (be sėklų ir odelių, pabarstę cukrumi, cinamonu) ar tepame uogienę, kokią turime šaldytuve.
Iš likusios tešlos formuojame trupinius, juosteles ar kitas formas jais dabiname viršų. Paprastai tikriausiai dėliočiau juosteles, bet kadangi nešiau pyragą į svečius, dariau lapelius ir dėliojau iš jų raštą.
Iškočiojau tešlą ir mažu espresso puodeliu spaudžiau apskritimus vieną šalia kito, o tada per dviejų apskritimų vidurį.
Kiaušinį išplakti šakute ir juo aptepti pyrago viršų. Kepti apie 45-50 min. 180° C laipsnių orkaitėje.
Jei atrodys, kad viršus per daug tamsėja, pridenkite aliuminio folija.
***Interpretacijos***
Pasakojo, kad su šita tešla darydavo ir taip, jog iškepa du tešlos papločius, o tada pertepa obuoliene.
2014-08-31
*Sekmadienio pyragai. Bananų pyragas su šokoladu ir imbieru
Daug kas bananų pyragus vadina bananų duona, matyt dėl angliško jų pavadinimo (banana bread) ar jiems kepti pasirenkamos duonos kepimo formos. Visgi mano pasąmonėje duona yra kažkokia sakrali (http://meringosgaminimai.blogspot.com/2011/08/duona.html) ir mieliau sekmadieniui renkuosi kepti pyragą. Nors, kai pagalvoji, tas sakralumas visai tinka prie sekmadienio kaip šventos dienos.
Sekmadieniai pyragai yra viena iš tų naujų tradicijų, kurią norėčiau turėti savo namuose pagamintame gyvenime. Nes sekmadienius reikia švęsti.
Dievinu, kai pyrago kvapas po truputį užlieja visus namus nuo virtuvės iki miegamojo ir ima sklisti į laiptinę tarsi kviestų užsukti kažką į svečius, kai po truputį persismelkia per drabužius ir plaukus iki pat širdies. Tarsi pyragas turėtų stebuklingų galių - šildyti mus iš vidaus, suburti šeimą pabūti drauge prieš pasineriant į naujos savaitės darbus, prailginti savaitgalio džiaugsmus ir poilsį, pasaldinti gyvenimą ir akimirką nardant po savo paties apmąstymus.
Bananų pyrago niekad nebuvau kepusi, bet gimtadienio laiške Barbora pasidalino savo receptu ir mintis apie jo kepimą, o mano knygoje vienas iš pirmųjų receptų taip pat buvo ta bananų duona. Nežinau, ar verta tikėti ženklais, bet atrodė, kad pats bananų pyragas nori būti iškeptas:))
Mano variantas gavosi toks:
4 prinokę vidutinio dydžio bananai
1 šaukštas medaus
3 vidutinio dydžio kiaušiniai
100 g. ištirpdyto sviesto
150 g. cukraus
300 g. miltų
arb. šaukštelis kepimo miltelių
didelis žiupsnis druskos
100 g. šokolado (pieniško ar juodojo, tinka abu)
100 g. cukruoto džiovinto imbiero
žiupsnis vanilės
Kol sviestas tirpo prikaistuvyje ant viryklės, dideliame inde sumaišiau sausuosius ingridientus (miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską).
Elektrine kapokle susmulkinau šokoladą iki stambių trupinių, o tada susmulkinau imbierą* ir sudėjau į miltų masę bei permaišiau rankomis, kad visi ingridientai pasiskirstytų.
Kiaušinius išplakiau ir į jų masę sudėjau sutrintus bananus, atvėsusį sviestą, medų**, ir vanilę.
Bananų masę supyliau ant sausųjų ingridientų ir iš lėto maišiau silikonine mentele nuo kabindama nuo apačios, iki neliko atskirų miltų ir viskas tapo viena mase. Nereikia permaišyti, kad pyragas nebūtų per kietas.
Kepimo formą išklojau sviestiniu popieriumi ir ten atsargiai sukrėčiau pyrago tešlą, o tada viską į jau iki 180°C įkaitintą orkaitę. Kepiau apie 45 minutes, bet priklausys ar naudosite duonos formą, ar tradicinę pyrago. Iškepusio pyrago požymis - įkišus medinį pagaliuką (degtuką, dantų krapštuką) šis neaplimpa tešla ir išlieka švarus.
Knygoje rašė, kad geriau palaukti kol pyragas atvės ir tik tada pjauti, o atvėsęs gali būti puikiausiai užšaldytas. Maniškis nukeliavo į svečius, todėl vartojamas taip, kaip buvo skirta - sekmadienį:)
*šokoladą puikiai galima tiesiog sudaužyti dar neišlukštenus, įsukus į rankšluostėlį ir naudojant kokį kietą daiktą, kaip kočėlą ar plaktuką mėsai, o imbierą susmulkinti peiliu.
** jei medus kietas, įdėkite jį į tirpintą sviestą, kur jis puikiausiai suminkštės ir susimaišys su sviestu.
Sekmadieniai pyragai yra viena iš tų naujų tradicijų, kurią norėčiau turėti savo namuose pagamintame gyvenime. Nes sekmadienius reikia švęsti.
Dievinu, kai pyrago kvapas po truputį užlieja visus namus nuo virtuvės iki miegamojo ir ima sklisti į laiptinę tarsi kviestų užsukti kažką į svečius, kai po truputį persismelkia per drabužius ir plaukus iki pat širdies. Tarsi pyragas turėtų stebuklingų galių - šildyti mus iš vidaus, suburti šeimą pabūti drauge prieš pasineriant į naujos savaitės darbus, prailginti savaitgalio džiaugsmus ir poilsį, pasaldinti gyvenimą ir akimirką nardant po savo paties apmąstymus.
Bananų pyrago niekad nebuvau kepusi, bet gimtadienio laiške Barbora pasidalino savo receptu ir mintis apie jo kepimą, o mano knygoje vienas iš pirmųjų receptų taip pat buvo ta bananų duona. Nežinau, ar verta tikėti ženklais, bet atrodė, kad pats bananų pyragas nori būti iškeptas:))
Mano variantas gavosi toks:
4 prinokę vidutinio dydžio bananai
1 šaukštas medaus
3 vidutinio dydžio kiaušiniai
100 g. ištirpdyto sviesto
150 g. cukraus
300 g. miltų
arb. šaukštelis kepimo miltelių
didelis žiupsnis druskos
100 g. šokolado (pieniško ar juodojo, tinka abu)
100 g. cukruoto džiovinto imbiero
žiupsnis vanilės
Kol sviestas tirpo prikaistuvyje ant viryklės, dideliame inde sumaišiau sausuosius ingridientus (miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską).
Elektrine kapokle susmulkinau šokoladą iki stambių trupinių, o tada susmulkinau imbierą* ir sudėjau į miltų masę bei permaišiau rankomis, kad visi ingridientai pasiskirstytų.
Kiaušinius išplakiau ir į jų masę sudėjau sutrintus bananus, atvėsusį sviestą, medų**, ir vanilę.
Bananų masę supyliau ant sausųjų ingridientų ir iš lėto maišiau silikonine mentele nuo kabindama nuo apačios, iki neliko atskirų miltų ir viskas tapo viena mase. Nereikia permaišyti, kad pyragas nebūtų per kietas.
Kepimo formą išklojau sviestiniu popieriumi ir ten atsargiai sukrėčiau pyrago tešlą, o tada viską į jau iki 180°C įkaitintą orkaitę. Kepiau apie 45 minutes, bet priklausys ar naudosite duonos formą, ar tradicinę pyrago. Iškepusio pyrago požymis - įkišus medinį pagaliuką (degtuką, dantų krapštuką) šis neaplimpa tešla ir išlieka švarus.
Knygoje rašė, kad geriau palaukti kol pyragas atvės ir tik tada pjauti, o atvėsęs gali būti puikiausiai užšaldytas. Maniškis nukeliavo į svečius, todėl vartojamas taip, kaip buvo skirta - sekmadienį:)
*šokoladą puikiai galima tiesiog sudaužyti dar neišlukštenus, įsukus į rankšluostėlį ir naudojant kokį kietą daiktą, kaip kočėlą ar plaktuką mėsai, o imbierą susmulkinti peiliu.
** jei medus kietas, įdėkite jį į tirpintą sviestą, kur jis puikiausiai suminkštės ir susimaišys su sviestu.
2014-08-21
*Eis-Monster aviečių ir baziliko ledai
Ar pastebėjote, kad šią vasarą buvo kaip niekad daug akcijų ledams? Galėjai kas savaitgalį pirkti net pačius prabangiausius daug pigiau ir užpildyti šaldymo kamerą visais Häagen-Dazs skoniais. O maniškė tuo tarpu užsipildė naminiais ledais, nes su atgimusiu noru gaminti prisiminiau ir turinti ledų šaldymo mašinėlę.
Naminiai tikrai nėra geresni už Häagen-Dazs, dėl to nesakyčiau, kad nesigailiu jų neprisipirkusi, bet naminiai vis vien yra naminiai. Galima sakyti, neturi kalorijų:) O ir prigamint galima visokiausių skonių, nesi apribotas, todėl dar bus daugiau Eis-monster įrašų.
Pirmieji, kuriais vaišinau svečius po pirmadienio vakarienės - lengvi ir gaivūs kaip lietuviška vasara aviečių ir baziliko. Beto jogurtiniai, kaip dabar madinga:) Ir baisiai paprastai pagaminami:
Proporcija - du indeliai po 300 g jogurto ir ~150 g plakamos bet neplaktos grietinėlės
*Šitoje vietoje sakyčiau galima interpretuoti, nes riebumas nėra būtinas ir yra skonio ar resursų reikalas.
Pusę litro aviečių sutryniau blenderiu ir tą patį padariau su didele sauja šviežių baziliko lapų.
Cukraus kaip visada nepamatavau. Įbėriau pusę stiklinės, išmaišiau, paragavau, pasaldinau dar tiek, kad būtų skanu.
Viskas! Ledai - geriausia dieta laukiant žiemos:)
Čia taurėje kažkaip keistai apšviesti jie atrodo geltoni, nors iš tikro - labiau rožiniai su žaliais taškiukais.
Dėžutėje spalva irgi tokia ne tikra bet gal labiau į tą pusę:)
Pradedu galvoti, kad reikia fotoaparato ar bent naujo telefono, nefotografuoti vakarais arba nebedėti nuotraukų iš vis:) matysim.
Naminiai tikrai nėra geresni už Häagen-Dazs, dėl to nesakyčiau, kad nesigailiu jų neprisipirkusi, bet naminiai vis vien yra naminiai. Galima sakyti, neturi kalorijų:) O ir prigamint galima visokiausių skonių, nesi apribotas, todėl dar bus daugiau Eis-monster įrašų.
Pirmieji, kuriais vaišinau svečius po pirmadienio vakarienės - lengvi ir gaivūs kaip lietuviška vasara aviečių ir baziliko. Beto jogurtiniai, kaip dabar madinga:) Ir baisiai paprastai pagaminami:
Proporcija - du indeliai po 300 g jogurto ir ~150 g plakamos bet neplaktos grietinėlės
*Šitoje vietoje sakyčiau galima interpretuoti, nes riebumas nėra būtinas ir yra skonio ar resursų reikalas.
Pusę litro aviečių sutryniau blenderiu ir tą patį padariau su didele sauja šviežių baziliko lapų.
Cukraus kaip visada nepamatavau. Įbėriau pusę stiklinės, išmaišiau, paragavau, pasaldinau dar tiek, kad būtų skanu.
Viskas! Ledai - geriausia dieta laukiant žiemos:)
Dėžutėje spalva irgi tokia ne tikra bet gal labiau į tą pusę:)
Pradedu galvoti, kad reikia fotoaparato ar bent naujo telefono, nefotografuoti vakarais arba nebedėti nuotraukų iš vis:) matysim.
2014-08-16
+Spaghetti su džiovintais pomidorais, brinzos sūriu ir špinatais
Prisikviečiau į namus pagalbą, nes reikėjo pakabinti jau kelis mėnesius laukiantį paveikslą ir sutvarkyti dar kelis dalykus. Darbų pasidalinimas aiškus - kol vieni užsiima statybiniais darbais, kiti turi paruošti vakairienė iš to kas yra namie.
"Bus makaronai", -nusprendžiu, nes per tuos karščius valgyti salotas atsibodo, o kiek atvėsęs oras kelia šilto maisto poreikį:)
Pradžia yra, reikia tik sugalvoti iš ko darysim skonį. Didžiulis stiklainis džiovinų pomidorų siūlosi būti patuštintas, o ir brinzos sūris prie jų puikiai tiks. Dar turiu česnako Ką čia dar įdėjus?
Vienas iš dalykų apie kurį pastaruoju metu galvoju gamindama yra spalvos. Reikėtų kažko žalio, bet nieko nėra, išskyrus prieš mėnėsį užšaldytus špinatus. Geriau būtų švieži, bet ką padarysi.
Reziumė, buvo sunaudoti šie produktai:
1,5 stiklinės džiovintų pomidorų
2 stiklinės šaldytų špinatų
1 galvutė česnako
Stiklinė vandens nuo makaronų virimo
Apie 400g spaghetti (svarbu, kad būtų iš kietagrūdžių kviečių miltų)
~200 g brinzos sūrio (naudojau karvės pieno brinza; tiktų ir feta)
Alyvuogių aliejus, druska, pipirai
Česnaką supjausčiau griežinėliais ir pakepiau ant alyvuogių aliejaus, kol gražiai pagelto.
Džiovintus pomidorus pasmulkinau į dvi tris dalis.
Atskiroje keptuvėje įpyliau šiek tiek aliejaus iš džiovintų pomidorų stiklainio, įkaitinau ir jame kelias minutes pakepiau pomidorus ir špinatus. Šiek tiek pasūdžiau ir pamaliau juodų pipirų.
Ilgai kepti nereikia, nes sudegę džiovinti pomidorai nelabai skanu, turi tik kiek paskrusti ir sušilti.
Jei špinatai būtų švieži, reikėtų pakepti kol suminkšės ir šiek tiek sukris, bet tai irgi tik kelių minučių reikalas.
Į džiovintų pomidorų keptuvę sudėjau pakeptus česnakus, įpyliau apie stiklinę vandens nuo makaronų virimo ir viską sumaišiau su spaghetti.
Makaronai į lėkštę, o ant makatonų smulkiais kubeliais supjaustytas brinzos sūris. Gal būtų tikę papuošti šviežiu špinato lapu, bet buvo skanu ir taip:)
"Bus makaronai", -nusprendžiu, nes per tuos karščius valgyti salotas atsibodo, o kiek atvėsęs oras kelia šilto maisto poreikį:)
Pradžia yra, reikia tik sugalvoti iš ko darysim skonį. Didžiulis stiklainis džiovinų pomidorų siūlosi būti patuštintas, o ir brinzos sūris prie jų puikiai tiks. Dar turiu česnako Ką čia dar įdėjus?
Vienas iš dalykų apie kurį pastaruoju metu galvoju gamindama yra spalvos. Reikėtų kažko žalio, bet nieko nėra, išskyrus prieš mėnėsį užšaldytus špinatus. Geriau būtų švieži, bet ką padarysi.
Reziumė, buvo sunaudoti šie produktai:
1,5 stiklinės džiovintų pomidorų
2 stiklinės šaldytų špinatų
1 galvutė česnako
Stiklinė vandens nuo makaronų virimo
Apie 400g spaghetti (svarbu, kad būtų iš kietagrūdžių kviečių miltų)
~200 g brinzos sūrio (naudojau karvės pieno brinza; tiktų ir feta)
Alyvuogių aliejus, druska, pipirai
Česnaką supjausčiau griežinėliais ir pakepiau ant alyvuogių aliejaus, kol gražiai pagelto.
Džiovintus pomidorus pasmulkinau į dvi tris dalis.
Atskiroje keptuvėje įpyliau šiek tiek aliejaus iš džiovintų pomidorų stiklainio, įkaitinau ir jame kelias minutes pakepiau pomidorus ir špinatus. Šiek tiek pasūdžiau ir pamaliau juodų pipirų.Ilgai kepti nereikia, nes sudegę džiovinti pomidorai nelabai skanu, turi tik kiek paskrusti ir sušilti.
Jei špinatai būtų švieži, reikėtų pakepti kol suminkšės ir šiek tiek sukris, bet tai irgi tik kelių minučių reikalas.
Makaronai į lėkštę, o ant makatonų smulkiais kubeliais supjaustytas brinzos sūris. Gal būtų tikę papuošti šviežiu špinato lapu, bet buvo skanu ir taip:)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)