*Apie šakočius. Pakeliui į Languedoc link Pirėnų

Pirma mūsų vyno kelionės stotelė turėjo būti visai ne vyno regionas, o Berlynas. Lankėme mano sesę. Per visą laiką kiek ji gyvena užsienyje nepamenu karto, kad būtume nevežę šakočių. Ir šį kartą autobuso gale jie buvo regis net 4 - į darbą, draugams, gal ir sau koks prie arbatos.

Tradicinis Lietuvių pyragas ir tautinis paveldas, bet ar tikrai toks lietuviškas? Net jo liaudyje paplitęs pavadinimas - bankuchenas - labai jau germaniškas. Anksčiai maniau, kad čia mes jį adaptavome pakeisdami vokiečių kepamo Baumkuchen'o (panašus į šakotį, irgi su skyle, bet be spyglių) pavadinimą, bet panašu kad irgi ne tai.

Nesu pati didžiausia šakočių ekspertė, bet šitie žalieji Danutės ir Ignalinos Romensos yra skanūs.

Kartą lankydama Jurgį ir Leną atsinešiau pastarojo, kepto ant laužo, nes kepykla ruošėsi dalyvauti kažin kokiame konkurse. Maniau nustebinsiu, o čia Jurgis prisiminė seniai seniai gautą atviruką, kur šakotis irgi kepamas ant ugnies. Ir čia tas šakotis, prancūziškai Gâteau à la broche vadinanas kulinariniu Pirėnų paveldu.

O dabar lankantis pietų Prancūzijoje pati įsitikinau, kad jie yra. Stovi sau duonos skyriuje ir vadinasi pirėnų šakočiais. Tiesa, visgi ne tokie spygliuoti ir mažesni nei mums įprasti lietuviški.

Gal ir nesvarbu, kas pirmesnis ar kieno paveldas tikresnis,  bet įdomu, kad du kraštai toli vienas nuo kito gamina kažką tokio panašaus ir vadina tuo pačiu vardu. Tarsi tai būtų koks universalus dalykas. Kaip kad meilė visur yra meilė, o kalėdos - kalėdos. 

**
Net ir receptą gavau iš Jurgio, prancūziškai, tik dar nežinau kaip išbandyti. Dalinuosi:)

Les plus belles recettes des Pyrénées
LE GÂTEAU À LA BROCHE

C'était le gâteau de la mariée ou de la bergère. Pourle préparer, il faut un mandrin conique de 25 à 30 cm de haut et d'un diamètre de 15 cm à la base en hêtre ou chataigner.

Ingrédients: 500 g de beurre - 750 g de farine – 15 ci de rhum - 5 cl d'eau de fleur d'oranger -18 œufs – 750 g de sucre - zeste d'orange - 5 g de sel.

Préparation: Séparer blancs et jaunes d'œufs. Battre ces derniers avec une partie du sucre (600 g) jusqu'à blanchiment. Ajouter rhum et fleur d'oranger. Incorporer progressivement la farine tamisée. Dans un autre récipient, monter les blancs puis y mettre les 150 g de sucre pour les raffermir. Mélanger les jaunes avec le beurre très crémeux et y incorporer délicatement les blancs. La pâte est terminée. Le cône, enrobé de papier sulfurisé, est installé sur le tourne-broche devant le feu de cheminée. La pâte est placée progressivement par couches très légères. La prise est très lente au début. Au fur et à mesure de la cuisson de la couche précédente, il est rajouté de la pâte jusqu'à épuisement de celle ci. La dernière couche doit être bien dorée. La cuisson peut durer de 1 h 30 à 2 h suivant l'épaisseur. Après cuisson, démouler le gâteau. Attendre 48 h pour le consommer. Ce gâteau peut se conserver un mois.

Recette extraite de : "Gastronomie du Terroir"
Auteur Henri Combret Les charmilles 64870 Escout.