*Meringos nauji metai

Neslėpsiu, mėgstu savo gimtadienius:)

Paskutinį mėnesį be galo jo laukiau. Ne ne, ne dėl dovanų ir sveikinimų, o dėl to, kad jaučiau jog ateinantys mano metai bus labai geri. Tarsi gimtadienis užvers kažkurias duris, ir atvers langus įleisti gaivaus oro gūsį ir naujus džiaugsmus. 

Ir pirmas žvilgsnis pro langą naujų metų rytą patvirtino, kad tas kurį laiką lydėjęs jausmas buvo ne šiaip sau. Kylančios saulės nušviestos gėlės ir besisklaidantys debesys, ir gaiva pranašaujanti karštą dieną.

Kažkuo ypatingi visgi yra rytai - dienos pranašai - gal ir ne be reikalo sako, kad svarbu TA koja  iš lovos išlipti.  Galima nuo labo ryto šypsotis:)

  

 

Gerai tie gimtadieniai - ir darbingi, ir šventiški vienu metu. Diena pilna kolegų šypsenų ir gėlių, lauktų ir nelauktų, vos gali namo pareiti. Ir visgi gerai, kai darbai gimimo dieną baigiasi laiku ir galima ruoštis švęsti.O švęsti man patinka:) taip pat kaip Mašai gėlės:)

Tikrąją gimimo dieną man visad norisi pažymėti su šeima, tais kurie atvedė į šį pasaulį ir augino, paprastai su šventine vakariene kokiam jaukiam ir geram restoranėlyje. Tačiau pastaruoju metu jaučiau tarsi patinkančios geros vietos jau n kartų lankytos, kita dalis tų priskiriamų geroms nedžiugina, ir norisi kažko naujo ir gaivaus, kokybiško ir paprasto. Galbūt kažką praleidau? Pasitariau su broliu ir rezultatas - Organoleptikai ir pop-up restoranas jų gūžtoje.

Ta proga šeima pagausėjo:) Sukvietėme Malonus atšvęsti Meringos ir Organoleptikų susitikimo ir jaunystės. Trūko tik sesės ir Frederiko, kurių lėktuvas nutarė leistis vėliau. Na bet gerai prasidėjusios dienos vakaras vis vien gavosi nuostabus!

Pagal jaunystės temą ir meniu – jaunimo taip pamėgti burgeriai:)  o žinant tarp mūsų ne visi jų dar yra ragavę...  kam kartelę laikyti žemai?:)

Nors buvau žadėjusi padėti ir norėjau mokytis, broliai pasiruošimo darbus nudirbo iki mūsų visų atvykimo taigi mums beliko su taure putuko ir/ar balto vyno stebėti, laukti ir grožėtis (juk nieko nėra gražiau už dirbantį žmogų, ypač kai tų žmonių trys ir visi dirba su didele meile:), na ir gražias moteris:)

Laikas neprailgo, ir po tokios karštos dienos pirmiausia gavome atsigaivinti šalta žirnių sriuba su kriaušių oru ir mėtos lapeliu. Tikra vasara! Visi gyrė, žavėjosi subtiliu aštrumu, gaiva, ir vaizdeliu:) ir džiaugėsi kad tai ne Michelin restoranas su savo mažomis porcijomis, nors kokybė tikrai ta pati:)

Vakarojame toliau, pokalbiai ir diskusijos, vynas ir šypsenos, o už lango broliai jau pradeda darbuotis prie pirmosios partijos biurgerių. Ingredientai rikiuojasi ant stalo, mėsos paplotėliai gula į groteles, bandelių puselės taip pat laukia eilėje prie ugnies.

 

Yra valgomų biurgerių mieste, bet šie....... tirpsta burnoje, gali pranokti steiką ir primena, kad valgome ne tam, kad gyventume. ..

Kitaip ir būti negali, kai jautienos nugarines paplotėlyje pasislėpė foie gras, kad suteiktų riebumio ir sultingumo. Bet tai dar ne viskas - žaluma ne tik lapinės salotos, bet ir rūgštynės, o svogūnų ir šoninės džemas puikiai tinka prie sūrelio su mėlynuoju pelėsiu dengiančio vieną bandelės pusių, kai tuo tarpu kita paskaninta pomidorų, pankolių ir riešutų sviesto padažu.

...ir kaip skanu valgyti rankomis!

Ar bus norinčių po antrą? Visi susižvalgo, jau sotūs ir laimingi.

Antrieji tiems, kas sugeba pamiršti dietas ir panašu kad tai mes visi.

O čia dar visai kita improvizacija :) nuodėmė būtų neparagauti.

Tas pats jautienos nugarines paplotėlis su foie gras, tačiau šį kartą papiktintas aštria chorizo dešra gulasi tarp  tarp avokadų ir bazilikų padažu apteptos bandelės kartu su oranžiniu pomidoru ir Rūtos šviežiai paraugtais agurkėliais.  Kitos spalvos, kiti skoniai, bet jausmas ir komplimentai tokie patys;)

 

Gaila, kad vakarai baigiasi, bet gerai, kai prasideda nauji metai ir žinai kad tų vakarų dar bus daug, kitas rytoj - su brangiausiais draugais. 

*********

šiemet kaip niekad pajutau, kiek daug nuostabių žmonių mane supa,  žmonių, kurie sugeba daryti stebuklus ir išsklaidyti debesis, įžiebti šypseną, padrąsinti ir uždegti, kurie nepamiršta ir primena, už ką gali jaustis mylima, linki visų nuostabiausių dalykų ir tik sutvirtina tikėjimą, kad ateinantys metai bus geri, tikri, pilni atradimų ir laimėjimų! O jie man jau prasidėjo :)

Ačiū visiems*

*Ypatingieji jautienos kotletai su graikiniais riešutais

Ar žodžiai "kotletas" ir "ypatingas" dera?

Gal ir nelabai. Kažkodėl pasamonėje kotletai neatrodo labai geras maistas, ar bent jau ne tai, kuo girtumeis:) O gal kartais ir be reikalo - juk naminiai nebūtinai turi būti blogi, ypač kai žinai, iš ko gamini.

Šituos ypatinguosius gaminsime iš:

~400 g maltos jautienos, kuo geresnė ir tikresnė, tuo skaniau
1 kiaušinio
1 bulvės
Smulkintų petražolių
Graikinių riešutų
Druskos, pipirų

Jautieną "paprieskoniname" ir išmaišome su kiaušiniu.

Išvirtą bulvę sutriname tarsi bulvių košei, kad neliktų gumuliukų.

Bulvę įmaišome į mėsą kartu su petražolėmis ir smulkintais graikiniais riešutais.Tiek petražolių, tiek riešutų galima negalėti - suteikia gero skonio.

Viskas? Atrodo, kad taip.

Iš mėsos formuojame kotletus (pailgus, mažo cepelino formos:)


 


O tada kepame įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių ir valgom kaip tikri lietuviai su bulvėmis, raugintais kopūstais ir agurkėliais.

*Dieduko varškėčiai

Kartais pradedu galvoti, kad lietuvių tradicinis patiekalas yra ne  kokie nors cepelinai, bet varškė. Ilgiau pabuvoję užsieny žino, kad vokiška ar angliška varškė visiškai kitokia, ir kad tikros, tokios kaip namie, gausi tik rytų europiečių parduotuvėse. O tų skanių varškės produktų tiek daug: sūreliai, baltas sūris, varškės apkepas, lietiniai su varške, virtinukai ar ežiukai, kepti varškėčiai.

Tokius varškėčius kepdavo Vievio diedukas. Taip paprasta, kad tikriausiai bus vienas iš trumpiausių receptų aprašymų! ...ir taip skanu su grietine ir namine uogiene:)

• 200 g varškės
• 2 kiaušiniai (nors jei labai didelis užtektų ir vieno)
• Porą šaukštų cukraus 
• Vanilinio cukraus
• Žiupsnelis druskos
• Miltų (kuo mažiau, tuo minkštesni bus)

Varškę ištrinti šakute, įmušti kiaušinius ir dar kartą viską sutrinti. suberti cukrų, žiupsnį druskos ir išmaišyti. ir Po truputį dėti miltus, vis maišant, kol varškė taps  minkoma ir nekibs prie rankų. Per daug miltų visgi nereikia, kad nebūtų per sausa.


Padarai rutuliuką, suploti tarp rankų ir dedi į šoną. Ir taip kol sunaudoji viską varškės masę:)

 

Keptuvėje įkaitintame aliejuje kepame iš abiejų pusių, kol tampa gražiai rusvi. 

Štai ir viskas. Galima net rankomis valgyti.

Beje, išbandžiau du labai gerus būdus skaniai pašildyti. Abu  orkaitėje
1) Ant grotelių patieskite sviestinio popieriaus ir ant jo išdėliokite atvėsusius varškėčius. Sušilę net kiek išsipūtė, tapo minkštesni.
2) Varškėčius sudėkite į molinį ar stiklinį karščiui atsparų indą, įdėkite sviesto, grietinės ir šildykite orkaitėje. Baisiai riebu ir nesveika:)



Nuo varškės dantys išbyrės... bet varškei valgyt jų ne taip baisiai ir reikia:)

*Pirmadienio šokoladinis pyragas kolegoms

Kartais pasiseka taip žmogui, kad pavyksta atrasti darbą, kuris kartais mažiau, kartais daugiau, bet puošia ir patinka. O jei dar ir kolektyvas toks, kad ilgiau nebuvus, po visokiausių klajonių, kelionių ir ligonių jau pradedi laukti pirmadienio... kodėl nepaskaninus to pirmadienio trupučiu šokoladinio pyrago?

....ant darbo stalo padėtas ant servetėlės pyragėlis atrodė taip:) ir kolegoms, regis, patiko:)

 

Dalinuosi.

Iš pyragų ingridientų spintelės ištraukti reikės:

• 200 g juodojo šokolado
• 100 g pieniško šokolado (galima pakeisti juoduoju)
• 200 g migdolų
• 100 g lazdyno riešutų
• pora  šaukštų tikros kakavos

Ir papildomai dar:

• ~250 g sviesto
• 100 g cukraus
• 6 kiaušinių

Jeigu turite elektroninį maisto smulkintuvą, jame susmulkinkite šokoladą. Galima panaudoti ir smulkią tarką, tik žiūrėkite, kad šokoladas nepradėtų tirpti rankose (apsals burna kol pirštus nulaižysite:)

Riešutus taip pat susmulkiname maisto smulkintuve arba kavamalėje. Didžioji dalis jų turėtų būti pakankamai smulkūs, kadangi pyragui kepti nenaudojame miltų.

Riešutus, šokoladą ir kakavą sumaišome ir paliekama laukti kito savo ėjimo.

Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi. Pakaitomis mušame po vieną trynį, dedame šokolado ir riešutų mišinį, maišome, ir taip, kol gausite vientisą masę. Tikriausiai galima ir el. plaktuvu ("mikseriu"), bet aš šitoj vietoj jau renkuosi medinį šaukštą.

Kad būtų lengviau iki standžių putų išplakti baltymus,  patartina juos bent kiek atvėsinti palaikius šaldytuve. Įberti žiupsnelį druskos ir plakti tol, kol galėsite be baimės iškelti apverstą indą su baltymais virš galvos ir niekas neiškris ir neištikš:)

Išplaktus baltymus atsargiai, palengva, stengiantis maišyti tik į vieną pusę įmaišyti į šokoladinę masę. Ir viskas. Beliko iškepti.
 
Kam patinka sudėtingiau, skardą  ar torto formą galima tepti sviestu ir barstyti miltais, o kam paprasčiau - iškloti sviestiniu popieriumi. Į skardą sukrėsti būsimą pyragą ir tolygiai paskirstyti. Čia tobulas dalykas - silikoninė mentelė (ačiū Barborai, pasidalinusiai paslaptimi apie nepakeičiamą įrankį tarp visų Prancūzijos konditerių).

Taigi, orkaitę įkaitiname iki 190°C ir  dedame į ją pyragą.

 Kepame apie valandą, kol gauname maždaug tokį vaizdelį. Ar pyragas tikrai iškepė, galima patikrinti įsmeigus dantų krapštuką ar degtuką - jeigu pakankamai švarus - traukite pyragą lauk iš orkaitės kol nesudžiuvo ir ruoškite arbatą:)

Linkiu skanių pirmadienių ir draugiškų kolegų:) 



Pora pastebėjimų:

• Šokoladas paprastai geriausia kartus juodasis, bet tikrai nieko neatsitiks šiek tiek pamaišius - aš kepiau su   200 g juodojo ir 100 g pieniško konditerinio šokolado. Visgi vien su pienišku šokoladu nekepčiau - gali būti per saldu:)

• Riešutai - proporciją galima maišyti, rūšis taip pat.

*Sekmadienio vištiena įdaryta varške ir įsisukusi į lašinukus

Kažkodėl sekmadienio pietūs, regis, visada būdavo kažkuo ypatingesni. Ar dėl to, kad sekmadienis - šventa diena, kai nevalia dirbti, kai nereikia skubėti ir turime daugiau laiko ne tik gaminti, bet ir susėti, pasimėgauti, pabūti?

Baltą baltą sekmadienį kaip šiandien norėjosi ko nors kitaip. Bet nesinorėjo rūpintis įmantriais ingridientais ir kelti kojos iš namų. Taip ricottos sūrį pakeitė varškė, o parmos kumpį - lietuviški lašinukai, ir rezultatas gavosi tikrai neprastas.

Ką naudojau:

• Vištienos krūtinėlė
• ~100 g varškės, šiek tiek pieno 
• 2 skiltelės česnako, smulkiai supjaustytos
• Petražolės ir krapai
• Lietuviški rūkyti lašinukai vištienai įsukti

Vištienos krūtinėlę nuimkite nuo kaulo (jei reikia) ir padalinkite į "porcijas". Jeigu alkanesniems, galima daryti du didelius kepsnius, mažiau alkaniems, turėtų gautis keturi (kiekvieną krūtinėlės pusę perpjauti perpus). Kiekvieną gabalėlį įpjaukite išilgai, kad būtų galima atversti kaip knygą.

Varškę ištrinkite su pora šaukštų pieno, kad būtų konsistencijos tinkamos tepimui ir sumaišykite su smulkintais žalumynais bei česnaku. Šiek tiek druskos taip pat nepakenktų.

Po šaukštą varškės įdaro dėkite vištieną ir užverskite.

Lašinukus susipjaustykite kuo plonesnėm ir ilgesnėm riekelėm. Kad būtų paprasčiau vištieną į  juos įsukti, burtas yra toks - kelias riekeles suklokite ant maistinės plėvelės, ant jų padėkite vištieną, o tada sukite su plėvele - lašinukai prilips, o plėvelę nuimkite.


Į kepimo skardą įpilkite šiek tiek aliejaus (daug nereikia, nes riebalų atsiras ir nuo lašinukų) ir išdėliokite vištieną. Kepkite ~180°C orkaitėje apie pusvalandį, priklausomai nuo vištienos gabalėlių dydžio. Jei abejojate, ar iškepė, galima švelniai įpjauti peiliu ir pasižiūrėti, ar mėsa ne rausva.

! taip taip, jokių priesnokių nenaudojau, nei pipirų, nei druskos, kadangi varškė jau paskaninta, ir lašinukai sūrūs.


O su kuo patiekti?

Spalvos maiste dar niekad nepakenkė:)

Žalia. 
Rukola labai tinka su aviečių actu. Kadangi namuose jo nebuvo, padariau paprastai - du šauštelius naminės aviečių uogienės išmaišiau su šauštu balzamiko acto. Rukolą išmaišiau su šiuo padažiuku ir apšlaksčiau alyvuogių aliejumi.

Geltona ir Raudona. 

Couscous'as su vyšniniais pomidorais. Kruopas paruošus kaip nurodyta (užpilkite verdančiu vandeniu, išmaišykite, įdėkite druskos pagal skonį ir leiskite išbrinkti) į jį sudėjau ant mažos ugnies svieste ir  alyvuogių alieuje apkeptą smulkiai pjaustytą svogūną bei perpus perpjautus pomidoriukus.

Vaizdelis gavosi toks:)