*Sekmadienio pyragas. Marcipaninis obuolių pyragas Kalėdų belaukiant

Ir vėl sekmadienis. Ir vėl laikas pyragui. Šį kartą ne apie meilę, bet apie tikėjimą, stebuklų laukimą ir namų šilumą.

Rytas nuskambėjo rugsėjui neįprastais akordais - Lietuvos radijas analizuodamas vieno JAV kompozitoriaus kūrybą  grojo bent tris kalėdines dainas. O tai padiktavo temą pyragui - marcipanai.  Jie man visad primena Vokietiją ir Kalėdas, ir kartu visi šie trys dalykai primena vienas kitą:

Marcipanas ir Vokietija
Raudome popierėlyje įsukti Niederegger Lübecko marcipanai buvo skaniausios lauktuvės iš giminių vokiečių, o ir lankantis pas juos lankantis visada būdavo padėta lėkštė su saldainiais, iš kurios marcipaniniai dingdavo pirmiausia. O kaip kitaip, jeigu toks nuostabus jausmas kai tarp dantų trakštelėjus juodam šokoladui pajunti marcipano minkštumą ir ir purumą.

Vokietija ir Kalėdos
Turbūt nėra miestelio Vokietijoje, kur gruodžio mėnesį nevyktų Weihnachtsmarkt - Kalėdų turgus su  karštu vynu ir kepintais migdolais, besišypsančiais pardavėjais ir raudonnosiais miestiečiais skambant Kalėdų muzikai pirštiniuotose rankose gniaužiančiais "firminius" bato formos puodelius. Gaila, bet Vilniui iki to dar reikia užaugti, tačiau tikiu kad ateis ta diena:)
Tuo tarpu visad svajojau sugrįžti į Kalėdinę Vokietija ir vėl pajusti tą dvasią. Ir šiemet toms svajonės panašu kad lemta išsipildyti! Stebuklų metas ir aš jau laukiu Kalėdų! 

Kalėdos ir Marcipanas
Tikrai ne dėl raudono popierėlio:)
Bet šitas ryšys irgi gan vokiškas, nes jau kelerius metus nei vienos šventės neapsiena be sesės kepamo tradicinio Weihnachtsstollen pyrago su marcipanu, džiovintais vaisiais ir graikiniais riešutais. Kad ir kaip man patiktų visas Kūčių dienos ruošimasis ir pati vakarienė, dievinu tą akimirką,  kai grįžus po mišių iš Katedros tėvelis atidaro geriausio vyno butelį ir skambant Andrea Bocelli kalėdų koncertui vaišinamės Rūtos pyragu. Taip norisi tada sustabdyti akimirką ir tiesiog gyventi tame stebuklo laukime.
O belaukiant tų švenčių Thomas Phillps parduotuvėje galima nusipirkti tradicinių kalėdinių "Dominosteine"  - puikiai sujungiančių meduolį, marcipaną ir žele (jau mačiau parduoda:)

Jei trumpai - labai mėgstu Kalėdas, marcipanus ir Vokietiją:)

Sugalvojusi kepti šitą pyragą, žinojau, kad noriu juo dalintis su šeima. Juk Kalėdos! O mano šeima labai didelė, ne visa pagrįsta giminystės ryšiais, bet užtat iš labai svarbių žmonių, kurie patys yra kaip Kalėdų stebuklai.
 

Tešla:

• 300 g miltų   
• 50 g krakmolo
• 1 arb. š. kepimo miltelių
• 150 g smulkaus cukraus                     
• vanilinio cukraus
• žiupsnis druskos
• 2 kiaušiniai    
• 150 g sviesto (kambario temperatūros)

Marcipanų masė: 

• 200 g marcipano
• 1 kiaušinio trynys
• ½ valg. šaukšto miltų     

Įdaras:

• obuolių
• 1 arb. š. cinamono
• 75 g kapotų migdolų 
• ~3  valg. š. krakmolo
• 5 valg. š. abrikosų ar kito džemo/tirštos uogienės (pvz.; juodųjų serbentų, apelsinių)
• 2 valg. š. Cointreau (*tiktų ir romas)

Ir:
Cukraus pudros pabarstymui

Darbas:

Sausus ingridientus rankomis sumaišome su sviestu iki turime trupinius. Į juos supilame išplaktus kiaušinius ir suminkome tešlą, kurią įsukę į maistinę plėvelę paliekame šaldytuve iki suruošime visa kita. 

Apvalią kepimo formą išklojame sviestiniu popieriumi. Iškočiojame tešlą ir dedame ją į formą. Tešlos krašteliai turi dengti ir skardos sieneles  t.y. suformuoti tarsi dubenį.

*galima daryti ir taip - iškočioji tešlą, užkloji ant jos sviestinį popierių, uždedi skardos dugną ir apverti viską aukštyn kojom ir įstatai į kepimo formos sieneles - tešla jau skardoje:)

Marcipanų masę, trynį ir miltus sutriname blenderiu ir paskirstome ant tešlos. Šakute padarome skylutes.

Obuolius nulupame, supjaustome skiltelėmis (2-3 mm), be sėklų. Visus kitus ingridientus sumaišome ir į juos sudedame obuolius, permaišome ir sukrauname ant marcipanų. Išlyginame.


Pyragą kepame iki 200°C įkaitintoje orkaitėje 25 min  ir tada dar apie 30 min perdėję į lygiu žemesnę lentyną tam,  kad šiek tiek labiau sukietėtų apačia. Svarbu stebėti, nes viskas priklauso ir nuo orkaitės, kepimo formos ir kitų faktorių:)  Jei ima svilti viršus, užklojame aliuminio folija.



Vežamės į svečius, barstome cukraus pudra ir ragaujame. Tinka su atšaldytu late harvest vynu, baileys, arbatėle ir tiesiog vienas.

*Žalieji gnocchi su gorgonzola padažu

Šeštadienį su draugėmis dalyvavome Vilniaus Running dinner ir galiu tvirtai pasakyti  - dalyvausiu dar!

Be galo įdomi ir kitokia patirtis, galimybė sutikti žmonių, su kuriais kitu atveju keliai galbūt niekad nesusikirstų. Visi tokie skirtingi ir kartu panašūs savo noru bendrauti ir atvirumu pasauliui. Ir galvoje sukasi mintis, kad šitame mieste mes patys renkamės - būti vieniši ar atverti savo namų duris ir įsileisti galimybę rasti naujų draugų.

Mūsų komandai išpuolė laimė gaminti pagrindinį patiekalą, o tai reiškia, kad 17 val. turėjome būti pas kitus dalyvius užkandžio, o 19 val. jau priimti svečius pas save.  ir tada 21 val. - desertas svečiuose.

Laiko ribojimai patrumpino galimų gaminti patiekalų sąrašą. Galiausiai pasirinkome itališkus gnocchi (tarti "nioki")


Kadangi žmonės ir renginys spalvingas, ir maiste norėjome su šiek tiek spalvos - todėl gnocchi darėme žalius:)

• 1 kg bulvių
• 2 kiaušiniai
• muskato riešutas
• druska
• pipirai
• miltai
• 1 dėžutė špinatų (100 g)

Bulves nuplauname, šiek tiek pabadome šakute ir apglostę alyvuogių aliejumi kepame apie valandą* 200°C orkaitėje.
*Kepimo trukmė labai priklauso nuo bulvių dydžio, tad pravartu vis patikrinti šakute, ar jau minkštos.


Iškepusias bulves pjauname pusiau ir dar šiltas išskaptuojame šauktu arba lupame peiliu/rankomis.
Sumalame mėsmale, triname bulvių trintuve ar šakute - svarbu, kad neliktų atskirų bulvių gabalėlių (pabaigoje galima ir sublendinti)


Tarkuojam muskato, dedame gerą šaukštą druskos ir malame  pipirų.

Špinatus nuplauname ir sutriname blenderiu. Sudedema į bulves ir viską sumaišome iki vienos masės.

Dabar pravartu paragauti ir nutarti, ar visų prieskonių pakanka ir jei viskas pagal skoni, supilame išplaktus kiaušinius, išmaišome ir dedame miltų, tiek, kad tešla dar būtų minkšta, bet jau galėtum volioti piršto storio virveles ir jas pjaustyti kuo vienodesniais gabalėliais.

Padarytus gnocchi dedame į šaldytuvą atvėsi ~pusvalandžiui, tuo tarpu susitvarkome virtuvę, pasiruošiame puodą virimui ir ingridientus padažui.

Padažiukas:

• 1 pakelis arba ~180 g gorgonzol
• 400 ml grietinėlės
• pieno
• šaukštas sviesto
• druskos, pipirų

Ištirpiname sviestą ir supilame grietinėlę. Jai pradedant šilti sudedame kvadratukais supjaustytą gorgonzola ir maišome, kad ištirpų ir susilietų į vieną padažą. Kadangi padažas tirštėja ir yra gan riebus, pylėme šiek tiek pieno norėdamos jį šiek tiek palengvinti:)

Kai padažas jau paruoštas galima verti gnocchi, nes jie užtrunka vos kelias minutes. Dedame juos į verdantį vandenį, permaišome ir po truputį jie ima kilti į viršų. ~4 minutės ir galima serviruoti:)

*Sekmadienio pyragas. Black afgano. Šokoladinis su čili.

Šokoladinis pyragas man visada asocijavosi su meile.

Pirmasis, kurį iškepiau ir kepiau kelis metus, buvo pagal receptą nuo vokiško kepimo miltelių pakelio nugarėlės ir vadinosi "Louise". Ruošdavau jį  iš visos širdies atlikdama kiekvieną žingsnį - nuo šokolado tarkavimo iki baltymų išplakimo, atsargiai įmaišant juos į tirštą šokolado ir sviesto masę, mintyse jau matydama, kaip pradžiuginsiu  per kelis namus gyvenusį draugą, mėgusį tuos mano pyragus, ir kaip besivaišindami vėl  kalbėsime apie kepyklėlę Berlyne prie kanalo ir kitas vaikiškas svajones.

Šito recepto nekepiau jau n metų. Matyt kaip su laiku, išsipildančiomis svajonėms ir dūžtančiomis iliuzijomis keičiasi meilės supratimas, taip kartu keičiasi ir skoniai, receptai. Iki kol randi tą vienintelį. Bet pagrindas išlieka tas pats - šokoladas.

Šį sekmadienį mano meilės jausmas toks, kad norisi kažko tikrai juodo, klampaus, aštraus, ne saldaus, tikro.

Šokoladas meilei, čili aistrai, riešutai tiems akmenukams kelyje ir tikėjimui, kad visus juos gali surinkti ir nukloti grindinį, skirtą eiti dviese, rudas cukrus todėl, kad niekas gyvenime nėra tik balta.

Tinka jei labai mylite ir trokštate palepinti, arba jei norite atsisveikinti  su tais dalykais, kurie buvo, tam, kad iškeptumėte kažką gero naujam meilės etapui.


Meilės sudedamosios dalys:

200 g  pačio juodžiausi šokolado (juodžiausias kurį radau buvo 82%)
40 g  šokolado iš 100% kakavos (naive šokolado kakava)
4 valg. šaukštai vandens
150 g rudojo cukraus
180 g sviesto (kambario temperatūros)
1 čili pipiras
4 valg šaukštai miltų
30 g maltų migdolų
peilio galiukas kepimo miltelių
100 g smulkintų migdolų
5 kiaušiniai

Cukraus pudros pabarstyti

Ką su tuo daryti?

Į šilto vandens vonelę įstatome indą ir jame tirpiname sulaužytą šokoladą, įpylę tuos kelis šaukštus vandens. Tirpiname iš lėto kaitindami ir pamaišydami.

Pilame cukrų, sumaišome, kad taip pat ištirptų šokolade, kaip kartais meilėje ištirpstame ir mes patys.

Čili pipirą perpjovę pusiau išimame sėklytes, ir smulkiai supjaustome. Sutriname blenderiu su šiek tiek sviesto, iki beveik nelieka atskirų čili gabaliukų.

Šią masę ir visą kitą sviestą, supjaustytą gabalėliais,  po truputį dedame į dar šiltą šokoladą, maišome, tirpiname, dedame dar, iki visas sviestas ištirpęs.

Maišyti geriausia silikonine mentele, nuo kraštų nukabinant prikibusius likučius, atkeliant nuo apačios.

Į šokoladą dedame miltus, kepimo miltelius ir  maltus migdolus. Tegu suteikia mūsų meilei tvirtumo, kūno.

Po vieną įmaišome kiaušinių trynius, o baltymus atidedame, kad po to galėtume suplakti juos iki standžių putų, tokių, kaip tos svajonės ir iliuzijos - purių, lengvų, bent niekaip nesubliūkštančių.

Išplaktus baltymus į šokolado masę sudedame atsargiai. Nors jie ir prapuola bendroje masėje, jų indėlis labai svarbus.
 
Migdolai. Meilės akmenukai. Juos sukapojame ir apie porą minučių ant vidutinės ugnies pakepiname ant keptuvės (! be jokių riebalų), tam, kad įgautų daugiau riešutiškumo.

black afgano masė

Viskas. Beliko iškepti orkaitėje įkaitintoje iki 180°C, ~40 minučių. 

rezultatas

*Crêpes arba lietiniai frankofilai

Nuostabūs mažo miestelio arba gyvenimo viename rajone privalumai, kai be didesnių pastangų vidury savaitės visai netikėtai gali pasidaryti šventę su kaiminystėje gyvenančiais draugais.

Iš vakaro buvau paruošusi crêpes tešlą. Taip taip, ne lietinių, o tų crêpų, kuriuos su Barbora mokėmės kepti Bretanėje, tik deja, kepti namuose reikėjo paprastoje keptuvėje ir ją sukioti paskirstant tešlą,  o ne ant specialios lyginti ją mediniu pagaliuku.

Bet kuriuo atveju krepai, o gal lietiniai, kurie norėjo būti prancūzai, gavosi neblogi. Prisukti miško grybų pakeptų su morkytėm ir grietine, ir su Crémant'u - tikri lietiniai frankofilai.


Receptas:

500 g miltų
50 g cukraus
žiupsnis druskos
4 tryniai
4 baltymai
1 l pieno

Cukrų, trynius, druską ir miltus ištruname ir po truputį pilame pieną.
Baltymus gerai išplakame atskirai ir įmaišome į bendrą masę.
Paliekame bent pusvalandukui subręsti.

Kepame iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies (tik pradžioje svarbu gerai įkaitinti keptuvę), patepę šiek tiek aliejaus,  o tada sukame ką turime ir valgome.

*Obuolių chutney (čatnis)

Ulialia kiek šiemet obuolių!  Medžių šakos lūžta nuo jų svorio, ore tvyro obuolių kvapas, kolegos neša maišus obuolių į darbą, ir mes nespėjama virti obuolienių. O ir kiek jų gali žmogus suvalgyti, jei dar nuo praėjusių metų keli stiklainiai liko?

Čatnis man labiau asocijuojasi su kriaušėmis, bet pasiieškojus internete atradau ir obuolių čatnio variantų. O čatnis gal ir labiau panaudojamas - tai prie mėsytės, tai prie užkandžių vakaro ir sūrių.

Improvizavau kelis variantus ir maniškis gavosi toks:

1 kg obuolių (nuluptų, supjaustytų kubeliais, be sėklų)
300 g svogūnų (taip pat smulkiai supjaustytų)
200 g razinų (dėjau golden)
350 g rudojo cukraus
3 valg. šaukštai garstyčių grūdelių
apie 20 g kalendros miltelių
apie 15 g imbiero miltelių
apie 15 g druskos
žiupsnelis aitriosios paprikos
žiupsnelis juodųjų pipirų (maltų, smulkių)
arbatinis šaukštelis raudonosios paprikos
500 ml obuolių sidro


Viską sudėti į puodą, ir lėtai virti, kol  ištirspa cukrus,viskas pradeda minkštėti, nuolat pamaišyti. Viriau apie dvi valandas iki kol masė tapo tiršta, beveik vienalytė.

Sudėdi į kuo mažesnius stiklainiukus ir į spintelę žiemos, kad ramiai sau lauktų tų užkandžių vakarų ar kokios keptos mėsos.

*Sekmadienio pyragas. Varkšės tešlos pyragas su uogiene (Šliogerių šeimos receptas)

Nuostabiausi yra tie pyragai, kuriuos pagaminti nesudėtinga, o skonis toks, kad paragavus svečiuose jau nekantrauji kepti pats ir vaišinti draugus. Vienintelė blogybė - kad sunku sustoji juos valgyti:)

Šliogerių šeimoje maistui ir skoniui visada buvo skiriamas deramas dėmesys, todėl pas juos besilankydamas visada išgirsi įdomių "virtuvinių" pasakojimų, kokį naują receptą ar  įdomią produkto panaudojimo interpretaciją. Ir žinomas būsi skaniai pavaišintas.

Šį kartą Lena pagamino labai paprastą  bet be galo skanų pyragą, kurį gamindavo dar Jurgio mama. Senas patikrintas receptas, kur tešlai reikia lygiomis dalimis varškės, miltų ir sviesto, o tada jau gali pasitelkęs fantaziją ir turimas atsargas kurti įvairius variantu (Lena naudojo serbentų uogienę, bet tinka ir kitos -  obuolienė, avietės, net švieži obuoliai).

Nutariau,  kad šis pyragas puikiai tiks nusinešti į draugės įkurtuves - greitai suruošiu jį po darbo ir kol ruošiuos pati jis sau ramiau iškeps:) Dėl šios priežasties sekmadienio pyrago receptas šį kartą paankstintas.

Ingridientai:
Varškė
Miltai
Sviestas
Žiupsnis druskos
Uogienė ar obuoliai (+cukrus, cinamonas)
Kiaušinis aptepimui



Tešla:
Lygiomis dalimis  varškės, miltų ir sviesto (pvz. po 250 g*)
Žiupsnis druskos

Iš visko rankomis suminkome tešlą.

*aš dėjau visko po 300g, bet kiekis priklauso nuo jūsų kepamo pyrago dydžio ir tešlos storio. Man gavosi tradicinė kepimo forma ir dar du maži pyragiukai.


Svarbu!
Varškė riebi (pvz 9%) ir biri (ne ta keturkampiame pakelyje su vandeniu)
Sviestas tikras (ne tepus riebalų mišinys; nors sakė galima naudoti gerą margariną)



Procesas:
Tešlą reikėtų valandai kitai ar net per naktį palikti šaldytuve. Bus lengviau su ja dirbti ir
Tuomet maždaug 3/4 jos kočiojame ir klojame į kvadratinę skardą, užklodami ir sieneles,t.y. paliekame aukštesnius kraštelius.

Ant tešlos dėliojame obuolių riekeles (be sėklų ir odelių, pabarstę cukrumi, cinamonu) ar tepame uogienę, kokią turime šaldytuve.

Iš likusios tešlos formuojame trupinius, juosteles ar kitas formas jais dabiname viršų. Paprastai tikriausiai dėliočiau juosteles, bet kadangi nešiau pyragą į svečius, dariau lapelius ir dėliojau iš jų raštą.
Iškočiojau tešlą ir mažu espresso puodeliu spaudžiau apskritimus vieną šalia kito, o tada per dviejų apskritimų vidurį.

Kiaušinį išplakti šakute ir juo aptepti pyrago viršų. Kepti apie 45-50 min. 180° C laipsnių orkaitėje.
Jei atrodys, kad viršus per daug tamsėja, pridenkite aliuminio folija.

***Interpretacijos***

Pasakojo, kad su šita tešla darydavo ir taip, jog iškepa du tešlos papločius, o tada pertepa obuoliene.