*Dar vieni Meringos nauji metai. StrangeLove.

Gimtadienio išvakarėse gėriau sau kavą Aguonų gatvėje ir, pailsėjusi bei atitrūkusi po atostogų, antra savaitė bandžiau sugrįžti į rutiną. Ar jos reikia? Ne visiems ir nebūtinai. Nebent ta rutina yra kasdienis gyvenimo džiaugsmas ir darymas to, ką labiausiai mėgsti.

Aš pasiilgau rašyti, rasti laiko susidėlioti mintis, aplankyti vis naujas vietas ar prisiminti ir aprašyti seniai pamirštus receptus, pasiilgau savo vyno savamokslių, sekmadieninių pyragų. Bet po truputį grįžtu.

Prieš metus rašiau apie Meringos naujus metus,  kurie prasidėjo su noru namuose kurto gyvenimo, su įkvėpimu rašyti šitą blogą, privertė išmontuoti barą ir pagaliau nusipirkti stalą svečiams priimti, atnešė vyno savamokslių užsiėmimus, gimdė šiek tiek gastronominio verslo svajones, išleido mane į pirmą vyno kelionę ir buvo pilni visų kitų virtuvinių ir restoraninių džiaugsmų.

Iš štai vėl mano nauji metai. Pradedu juos tikėdama, kad visi geri  praėjusių metų dalykai tęsis, tik bus su dar daugiau meilės - romantiškos, pametus galvą, tikros, iš visos širdies, netikėtos, lengvos ir paprastos, vyrui, draugams, šeimai, būsimam sūnėnui, maistui, vynui, katinams, tiems, kurie skaito, tai ką rašau, virėjams, padavėjams, baristoms, gastornominams filmams, sau. 

Gal to vidinio meilės jausmo vedama ir nutariau pasitikti savo meilės metus StrangeLove kavinėje. Nes meilė gali būti ir keista, nes čia su meile dirba mano mylimiausi broliai organoleptikai, nes tai žingsnis į naują mažą tradiciją švęsti su jais ar pas juos.

Nuostabi pirma naujų metų diena, nuostabūs žmonės, nuostabus lietus, nuostabios dovanos ir palinkėjimai, ir nuostabi nauja vieta, kur jaučiu norėsiu dažnai sugrįžti.



  

*Tagliatelle su šparagais

Kasmet kai per Lenkiją važiuodavome į Vokietiją artėjant prie sienos daugėdavo užrašų "spargel", "spargel" (špargel špargel, arba šparagai). Pas mus tada jie dar visai nebuvo populiarūs, o vokiečiai turėdavo šparagų sezoną - nuo gegužės vidurio iki maždaug Joninių, kai visi visur valgo tuos Špargelius - ir namie ir restoranuose.

O šiemet, po gal 15 metų pasijuto, kad ir į Lietuvą pagaliau atėjo šparagų (arba kaip lietuviai vadina - smidrų) manija. Aną savaitgalį tymo turguje vyko smidrų festivalis, o maximoje - jiems buvo akcija. Todėl šparagų festivalį padarėme Kukoriškių spa ir penktadienio vakarienei gaminome tagliatelle su šparagais pagal vokišką receptuką. Apipavidalinimas žinoma "country style":)

500 g žaliųjų šparagų

Pora šaukštų alyvuogių aliejaus

Druskos

Šv.maltų juodųjų pipirų

Tagliatelle makaronų

Indelis ar pora didelių šaukštų varškės kremo sūrio (rasa, philadelphia ar pan)

Pusės citrinos sulčių

Šiek tiek parmezano 

Saujelė baziliko lapelių

Migdolų drožlių pabarstymui jei norite prabangiau

Šparagus nuplaukite, nulupkite apatinį trečdalį ir nupjaukite sumedėjusį galiuką. Likusį kiek įstrižai supjaustykite į maždaug tris dalis ir  pakepkite apie 4-5 min. gerai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Paskaninkite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais

Tagliatelle išvirkite al dente. Nepervirkite. Nukošdami šiek tiek vandens palikite padažui. 

Makaronus Sudėkite į keptuvę su šparagais, įmaišykite varškės kremo sūrį. Dar paskaninkite druska, pipirais ir citrinos sultimis.Įpilkite šiek tiek makaronų vandens, kad padažas būtų skystesnis arba, įmantriau tariant, emulsifikuotųsi.

Makaronus serviruokite pabarstydami plėšytu šviežiu baziliku, parmezanu ir, jei turite migdolų drožlėmis. 

*Vingio istorijos. Parke labai gerai

Vakar pasakiau Šarūnei - nesigailiu nei vieno dalyko savo gyvenime. Nesigailiu nei nesusiklosčiusių santykių, nei atidėtų darbų, nei to, kad kartais po smagaus vakarėlio skauda galvą, nei ašarų, nieko. Nes čia viskas mano gyvenimas, mano istorija, kurią kuriu pati, pasirenku, prisišaukiu, ar gaunu tam, kad kažko išmokčiau.

Ir štai vėl stoviu ant apsisprendimų slenksčio, dvejoju, bet kartu suvokiu, kad jau žinau, ką turiu daryti, nes taip sako širdis, tik protas vis bando  rasti dalykų, kurie sulaikytų, stabdytų. Tad vaikščiojome po parką ir atleidinėjome tuos stabdžius, ribojančias mintis, kai norisi viską sukontroliuoti, kai pasąmoningai ieškome pritarimo, o gal nepritarimo mūsų pasirinktam keliui, kad galbūt nereikėtų juo eiti...

Ir taip jau kiek sušalusios ir išalkusios, bet laimingos, kai per visą parką galėjome šaukti TAIP TAIP TAIP, priėjome Vingio Istorijas. Kažkieno sukurta jo ar jos gyvenimo istorijos dalis kitapus Vingio parko estrados. 

O čia - nuostabi padavėja. Švytinti. Miela. Ir labai graži. Tarsi paskutinis jau nusileidusios saulės spindulėlis užsilikęs žemėje.

Taip smagu sėdėti lauke ir džiaugtis šiltu vakaru, nesvarbu, kas įsisukus į pleduką. Užsisakome sriubos. Meniu pritaikytas saulėtmos dienos todėl 2 ir 3 sriubų gaivios ir šaltos, o mes gauname po dubenėlį chili con carne maloniai šildo iš vidaus, o šalia jos patiekti saulėgrąžų daigai primena kad visgi jau pavasaris, o gal ir vasara;) Ir netikėtai skani duona su pesto. Nepavyko jos nesuvalgyti:)

Toliau šilti užkandžiai (matyt tikrai buvome sušalusios). Paprašome vištienos sparnelių ir springrolls'ų su daržovėmis. Ir štai žavingoje padavėja atneša mums juodą lentelę su dviem dailiais metaliniais indeliais, išmargintais mėlynėmis.

Kas čia per keisti springrolls'ai? Labiau panašu į kalmarus ar svogūnus tešloje, bet ai, skanu, koks skirtumas... Ypač kai TOKIE skanūs viršienos sparneliai. Tikrai skaniausi mano iki šiol ragauti. Tikrai ne tokie kaip visur, saldžiarūgčiaštrūs. Ir nežinau kaip apibūdinti tą skonį. Kone šokoladas. O šokoladas tai meilė:)

Ir tada - dar vienas indelis su dangeliu. Nesuprantame, kodėl, nes lyg daugiau nieko ir neprašėme. Pasirodo, springrolls'ai. Užsisakėme. Visi gauname tai ką užsisakėme, tik tarp tų užsakymų būna ir gyvenimo dovanų, svarbu jas pastebėti.

Manau ir šita vieta yra dovana Vingio parkui. Faina, kad turėsime ne tik lakštingalą su savo giesmėmis, bet ir naujų, nuostabių istorijų. Jau laukiu kito karto parke - sako, picos jų labai skanios ir taip būtų skanu ją valgyti žiūrint iį visus tuos gražius sportuojančius žmones:)

*Ryžiai su morkomis ir kokoso pienu bei vištiena

Esu rašiusi Jums apie seną gerą vištieną su kokosų pienu. Galvojau vėl ją gaminti, nes namuose ir vėl
turiu kokoso pieno, morkų ir vištienos, o ir Silva, su kuria sutarėme vakarieniauti, ir džiaugėsi, kad tas patiekalas jai primena Chemnitz'ą ir vakarienes bendrabutyje. Bet juk neįdomu daryti vis tą patį,

Pirmas dalykas, ką nutariu, kad pjaustysiu morkas ir vištieną juostelėmis (vištieną tiesą visgi per smulkiai supjausčiau, tad drąsiai pjaukite per visą krūtinėlės ilgį).

Kol ryžiai verda kokosų aliejuje apkepu morkas, pabarstau paprika, pasūdau. Apskrudusias sudedu į atskirą lėkštę, ir pakepu smulkiai pjaustytą svogūną ir porą skiltelių česnako. Sudedu prie morkų.

Tada kepu vištieną. Tegu gražiai apskrunda.

Į išvirusius ryžius sudedu morkas su svogūnais ir česnaku ir įpilu kokoso pieno, kad būtų kremiška, bet ne per skysta.

Vištienai baigiant kepti į keptuvę įdedu šaukštą medaus. Renkuosi skystą, ne patį intensyviausią.

*Ryžiai su krevetėmis

Birželio pradžioje turiu egzaminą, kuriam labai sunku ruoštis. Ačiū Dievui, kad kaip tik dabar prireikia atitirpinti jau mėnesį stipriai ledais apaugusią šaldymo kamerą (puiki proga peržiūrėti visas sukauptas atsargas), padžiauti skalbinius,  atidėti nenaudojamus virtuvinius rakandus kam nors dovanų, nuvažiuoti pas tėvus paimti kaimo gerybių ir jas išvežioti draugams , ir ačiū Dievui, kad žmogui reikia valgyti:)

Taigi pas tėvus užsukau tik minutėlei, bet likau "prie plytos", gaminanti ryžius su krevetėm. Nes makaronus, kuriuos  norėjo gaminti mama išdėjau į šuns dienas (gi čia iš paprastų, o ne kietagrūdžių kviečių miltų - nevalgysiu. Taip taip, po to patirto šoko skaitant dietų aprašymus internete aną savaitę nutariau tiesiog sveikiau maitintis, o šitą makaronų sudėties pamoką išmokau jau seniau iš vieno išmanančio pono).

Užtat randu iš pietų Prancūzijos Aude regiono atvežtą raudonųjų ir baltų ryžių duo (tinka ir kitokie, bet rinkitės pailgus, gerus ryžius, juk sau:). Dar turim šaldytų krevečių. Svogūnas. Česnakas. Gal yra  žirnelių? Būtų galima paimprovizuoti Paella tema, bet ne, nėra. Užtat yra morkų. Ir šaldytų petražolių. Ir pusė citrinos.

Taigi:
Ryžiai
Krevetės
Svogūnas
Česnakas
Morkos
Petražolės
Citrina

Ryžius perplaunu tris-keturis kartus, kad vanduo būtų švarus.Taip turime biresnius ryžius, mažiau bereikalingo krakmolo, o vitaminų tikrai neišplausite:)

Kadangi galutinį variantą sugalvojau begamindama, pradžiai užpyliau ryžius verdančiu vandeliu, tarsi norėčiau išvirti, bet paskui išjungiau ir nukošiau, nes nutariau sudėti į keptuvę ir baigti virti ar kepti ten. Iš tikrųjų

Ant alyvuogių aliejaus pakepu smulkiai pjaustytą svogūną ir griežinėliais pjaustytą česnaką. Šiek tiek sumainkite ugnį, kad nesviltų, tik suminkštėtų.

Morkas pjaustau šiaudeliais, prisiminusi, kad plovui taip labai skanu, ir kepu kartu su svogūnais vėl padidinusi ugnį. Druskos ir pipirų dėti galite neskubėti, geriau tuomet, kai jau kepsite krevetes.

Atšildytas krevetes sumetu į keptuvę ir pakepu ~5-10  min.

Tada sudedu ryžius. Priklausomai nuo to, ar  prieš tai juos virėte, ar ne, užpilkite vandens, kad išbrinktų. Nepadauginkite, nes nupilti sunkiau nei įpilti dar šiek tiek, jei pritrūktų.

Iš pradžių kepu uždengusi, paskui atidengiu permaišau, paragauju, paskaninu druska ir pipirais.

Kai ryžiai jau pakankamai minkšti, sudedu dalį petražolių ir permaišau dar kartelį.

O tada belieka supjaustyti citriną, papuošti rastais pomidoriukais ir nešti į stalą su visa keptuve.

Ir ką aš galiu pasakyti - smagu gaminti iš to kas yra ir buvo skanu, kaimo gėrybes draugams nuvežiau, o grįžusi dar pasimokiau. Išvada - kai padarai kas patinka, ir tai kas mažiau patinka lengviau einasi.