Šaukštai ne po pietų

Kurį laiką rašau nauju adresu http://www.saukstainepopietu.lt/.

Kodėl?

Nes norėjosi pokyčio.
Nes šaukštai niekada ne po pietų, nes niekada nėra per vėlu:

• pradėti domėtis, mokytis ir atrasti
• įsimylėti – žmogų, gyvenimą, virtuvę
• pasidaryti šventę sau ir pasigaminti mylimiausią vaikystės patiekalą
• prisiminti seniai matytą draugą ir pakviesti jį kavos
• nuspręsti vakarieniauti mieste tik tada, kai užsiriši prijuostę
• mesti viską ir imtis svajonių
• pervadinti savo blogą be jokios priežasties, nes tiesiog taip pajauti
• pradėti sveikiau maitintis po to, kai suvalgai visą dėžutę ledų
• būti tikru savimi ir nebesistengti tapti kažkuo kitu
• net ir vakarieniauti niekada nėra per vėlu, taip pat kaip ir pusryčiauti.

Nes geriausias laikas yra dabar. Ir geriausia yra dabar, kiekvieną minutę, taip kaip yra;)

*Apie šakočius. Pakeliui į Languedoc link Pirėnų

Pirma mūsų vyno kelionės stotelė turėjo būti visai ne vyno regionas, o Berlynas. Lankėme mano sesę. Per visą laiką kiek ji gyvena užsienyje nepamenu karto, kad būtume nevežę šakočių. Ir šį kartą autobuso gale jie buvo regis net 4 - į darbą, draugams, gal ir sau koks prie arbatos.

Tradicinis Lietuvių pyragas ir tautinis paveldas, bet ar tikrai toks lietuviškas? Net jo liaudyje paplitęs pavadinimas - bankuchenas - labai jau germaniškas. Anksčiai maniau, kad čia mes jį adaptavome pakeisdami vokiečių kepamo Baumkuchen'o (panašus į šakotį, irgi su skyle, bet be spyglių) pavadinimą, bet panašu kad irgi ne tai.

Nesu pati didžiausia šakočių ekspertė, bet šitie žalieji Danutės ir Ignalinos Romensos yra skanūs.

Kartą lankydama Jurgį ir Leną atsinešiau pastarojo, kepto ant laužo, nes kepykla ruošėsi dalyvauti kažin kokiame konkurse. Maniau nustebinsiu, o čia Jurgis prisiminė seniai seniai gautą atviruką, kur šakotis irgi kepamas ant ugnies. Ir čia tas šakotis, prancūziškai Gâteau à la broche vadinanas kulinariniu Pirėnų paveldu.

O dabar lankantis pietų Prancūzijoje pati įsitikinau, kad jie yra. Stovi sau duonos skyriuje ir vadinasi pirėnų šakočiais. Tiesa, visgi ne tokie spygliuoti ir mažesni nei mums įprasti lietuviški.

Gal ir nesvarbu, kas pirmesnis ar kieno paveldas tikresnis,  bet įdomu, kad du kraštai toli vienas nuo kito gamina kažką tokio panašaus ir vadina tuo pačiu vardu. Tarsi tai būtų koks universalus dalykas. Kaip kad meilė visur yra meilė, o kalėdos - kalėdos. 

**
Net ir receptą gavau iš Jurgio, prancūziškai, tik dar nežinau kaip išbandyti. Dalinuosi:)

Les plus belles recettes des Pyrénées
LE GÂTEAU À LA BROCHE

C'était le gâteau de la mariée ou de la bergère. Pourle préparer, il faut un mandrin conique de 25 à 30 cm de haut et d'un diamètre de 15 cm à la base en hêtre ou chataigner.

Ingrédients: 500 g de beurre - 750 g de farine – 15 ci de rhum - 5 cl d'eau de fleur d'oranger -18 œufs – 750 g de sucre - zeste d'orange - 5 g de sel.

Préparation: Séparer blancs et jaunes d'œufs. Battre ces derniers avec une partie du sucre (600 g) jusqu'à blanchiment. Ajouter rhum et fleur d'oranger. Incorporer progressivement la farine tamisée. Dans un autre récipient, monter les blancs puis y mettre les 150 g de sucre pour les raffermir. Mélanger les jaunes avec le beurre très crémeux et y incorporer délicatement les blancs. La pâte est terminée. Le cône, enrobé de papier sulfurisé, est installé sur le tourne-broche devant le feu de cheminée. La pâte est placée progressivement par couches très légères. La prise est très lente au début. Au fur et à mesure de la cuisson de la couche précédente, il est rajouté de la pâte jusqu'à épuisement de celle ci. La dernière couche doit être bien dorée. La cuisson peut durer de 1 h 30 à 2 h suivant l'épaisseur. Après cuisson, démouler le gâteau. Attendre 48 h pour le consommer. Ce gâteau peut se conserver un mois.

Recette extraite de : "Gastronomie du Terroir"
Auteur Henri Combret Les charmilles 64870 Escout.

*Druska nėra tik druska ar NaCl (+ Gruissan'o druskos Saint Martin sala Languedoc'e)

Apie druską nutariau parašyti po to, kai per vasaros kelionę apsilankėme vietoje, kur išgaunama jūros druska ir druskos gėlė ir galų gale supratau skirtumą ir iki galo įvertinau. 

Druska mano gyvenime užima svarbią vietą. Kiek save prisimenu, jos poreikis maiste man visada buvo didesnis nei vidutiniam valgytojui. Dar vaikystėje supratau, kad daug patiekalų be druskos yra tiesiog beskoniai, pvz. daržovių troškiniai ir cukinijos, kurių nemėgau iki neįsidėjau druskos.

Vėliau sekė supratimas, kad net ir saldžiuose kepiniuose druska yra svarbus ingridientas, nes sustiprina skonį ir leidžia tešlos krašteliui gražiau apskrusti (pvz. vykstant fermentacijai miltuose esantis krakmolas virsta cukrumi, kurį valgo mielės, o druska sulėtina šią fermentaciją ir lieka daugiau likutinio cukraus, kuris kepimo metu tampa gražiai nugeltusiu krašteliu). Ne visuose receptuose nurodoma įdėti druskos, bet verta nepamiršti. Nebent naudojame sūdytą sviestą, kurių pas mus ne tiek daug, o pavyzdžiui Prancūzijoje gali rasti įvairiausių (sūdytas, lengvai sūdytas demi sel, sūdytas su jūros druska sel de mer  ar net fleur de sel).

Bet mes gi ne apie sviestą, o apie druską

Wikipedia sako, kad Natrio chloridas yra gaunamas garinant jūros vandenį arba iškasamas kaip akmens druska. Apie antrąją nekalbėsiu, nes kažkur esu mačiusi antrašę, jog Liutauras ja leidžia tik kelius barstyti (nors čia reikėtų pasigilinti - gi akmuo akmeniui nelygu, arba kaip su himalajų druska?). Taigi jūros druska. 

Parduotuvėje brangesnė už paprastąją, sako sveikesnė. Bet kiek jos reikia suvalgyti, kad būtų sveika ar nesveika. Svarbu, kad būtų ir skaniau, ar ne?

Pirmiausią jūros druską atradau dideliais kristalais. Nusipirkau malūnėlį, susipyliau. Tikrai geriau nei barstyti patiekalus dulkėmis su jodu. Ir procesas malimo malonus:) 

Tada sekė susipažinimas su Maldon'o druską. Apie ją, kaip būtų ar nebūtų keista, sužinojau iš brolių Organoleptikų. Vis jie ją paminėdavo, bet kai šiaip ar taip pas juos viskas skanu, tai negali žinoti, ar  tos druskos vaidmuo toks didelis. Taigi nusipirkau jos savo gaminimams. Tai tokie jūros druskos dribsniai, kaip snaigės, dėl savo ypatingos struktūros labai tinkantys patiekiamiems pabaigti (pabarstyti kepsnį, bruschetta (tarti brusketa:), ar dar kokį skanumėlį). Tos druskos snaigės neprisūdo patiekalo taip "bukai", bet kažkaip duoda sūrumo neužgoždamos skonio. Ir kartu man net pačios vienos visai skanu:) Būna ir rūkytų, jei norėsite įmantriau. Žodžiu, pamėgau pati, nupirkau sesei, ir kolegę įpratinau. 

Sako, kad kai daliniesi, viskas sugrįžta. Taip kartą Rygoje pasidalinimas apie  Maldon'o druską su ten dirbančia lietuve atnešė dovanų juodąją jūros druską - taip pat dribsniai, bet dažyti daržovių anglimi. Sako labai tinka gaminant makaronus su midijomis ir manau kitiems šviesesniems patiekalams. Kaip dekoracija. galinti. Tiesa, nežinau, ar Vilniuje kur tos juodos druskos yra? Bet Ryga jeigu ką ne taip toli:) 

Druskos kolekcija namuose jau tikrai pakankama. Ir joje yra dar viena ypatinga dėžutė. Brangiausia iš visų - sesės lauktuvė iš pietų Prancūzijos - Fleur de sel arba Druskos gėlė. 

Nuostabus pavadinimas, ar ne?! Nes gėlės negali būti blogai. Bet reikia prisipažinti, gavusi šią druską nežinojau, kuo ji ypatinga. Iš vis nelabai ką žinojau apie druskos išgavimą.

Pasirodo, išgaunant jūros druską jūros vanduo įleidžiamas į specialius baseinus, kur galiausiai druska nusėda. Bet prieš jai nusėdant galima rankiniu būnu nuimti viršutinį jos sluoksnį. Gal tas veiksmas primena žiedo nuskynimą, ir dėl to paprasta druska tampa druskos gėle? Nežinau, bet ji gera. Be to, rašo, turi daugiau mineralų savyje ir yra drėgnesnė.

Kai lankėmės Langedoc'e, būtinai norėjau nuvažiuoti į tos druskos išgavimo vietą.  Miestelis vadinasi Gruissan, labai gražus, visas ratu, o užlipus į buvusios tvirtovės kalną, aukščiau bažnyčios, gali matyti jį iš daugelio pusių apsuptą vandens ir ten tolumoje - rožinio vandens baseinus. Ten ir auga druskos gėlės! 

 

Ir ką aš Jums visu šitu norėjau pasakyti - kad druksa yra svarbu! Kad jos skiriasi, ne chemine formule, bet tekstūra, ir skoniu, ir mineraline sudėtimi, ir yra vertos didensių pinigų. Kad makaronų vandenį ir toliau galite sūdyti paprasta ar pigesne jūros druska, bet mylėkite save ir lekštėje esantį maistą skaninkite kokybiškai. Juolab kad tikiu druskos suvalgote mažiau nei aš:)  

Daliniuosi dar keliomis nuotraukomis iš apylinkių: 

 

Prisipirkę druskos atsargų ir lauktuvių užsukome į šalia esantį restoranėlį papietauti. Labai įdomi idėja serviruoti stalą susukant lėkštę, taurę, įrankius į virtuvinį rankšluostuką, kuris vėliau puikiai pasitarnauja ir kaip staliesėlė, ir rankom nusivalgyti. Galina naudoti priimant svečius gamtoje ar kaime. 

O čia - druksoje kepta žuvis. Parsivežiau visą maišą tokios specialios druskos mėsai ar žuviai kepti, tai sukaupusi drąsą ir gavusi receptą iš vietinės virtuvės žinotų, būtinai pagaminsiu ir pasidalinti. 

*Dar vieni Meringos nauji metai. StrangeLove.

Gimtadienio išvakarėse gėriau sau kavą Aguonų gatvėje ir, pailsėjusi bei atitrūkusi po atostogų, antra savaitė bandžiau sugrįžti į rutiną. Ar jos reikia? Ne visiems ir nebūtinai. Nebent ta rutina yra kasdienis gyvenimo džiaugsmas ir darymas to, ką labiausiai mėgsti.

Aš pasiilgau rašyti, rasti laiko susidėlioti mintis, aplankyti vis naujas vietas ar prisiminti ir aprašyti seniai pamirštus receptus, pasiilgau savo vyno savamokslių, sekmadieninių pyragų. Bet po truputį grįžtu.

Prieš metus rašiau apie Meringos naujus metus,  kurie prasidėjo su noru namuose kurto gyvenimo, su įkvėpimu rašyti šitą blogą, privertė išmontuoti barą ir pagaliau nusipirkti stalą svečiams priimti, atnešė vyno savamokslių užsiėmimus, gimdė šiek tiek gastronominio verslo svajones, išleido mane į pirmą vyno kelionę ir buvo pilni visų kitų virtuvinių ir restoraninių džiaugsmų.

Iš štai vėl mano nauji metai. Pradedu juos tikėdama, kad visi geri  praėjusių metų dalykai tęsis, tik bus su dar daugiau meilės - romantiškos, pametus galvą, tikros, iš visos širdies, netikėtos, lengvos ir paprastos, vyrui, draugams, šeimai, būsimam sūnėnui, maistui, vynui, katinams, tiems, kurie skaito, tai ką rašau, virėjams, padavėjams, baristoms, gastornominams filmams, sau. 

Gal to vidinio meilės jausmo vedama ir nutariau pasitikti savo meilės metus StrangeLove kavinėje. Nes meilė gali būti ir keista, nes čia su meile dirba mano mylimiausi broliai organoleptikai, nes tai žingsnis į naują mažą tradiciją švęsti su jais ar pas juos.

Nuostabi pirma naujų metų diena, nuostabūs žmonės, nuostabus lietus, nuostabios dovanos ir palinkėjimai, ir nuostabi nauja vieta, kur jaučiu norėsiu dažnai sugrįžti.



  

*Tagliatelle su šparagais

Kasmet kai per Lenkiją važiuodavome į Vokietiją artėjant prie sienos daugėdavo užrašų "spargel", "spargel" (špargel špargel, arba šparagai). Pas mus tada jie dar visai nebuvo populiarūs, o vokiečiai turėdavo šparagų sezoną - nuo gegužės vidurio iki maždaug Joninių, kai visi visur valgo tuos Špargelius - ir namie ir restoranuose.

O šiemet, po gal 15 metų pasijuto, kad ir į Lietuvą pagaliau atėjo šparagų (arba kaip lietuviai vadina - smidrų) manija. Aną savaitgalį tymo turguje vyko smidrų festivalis, o maximoje - jiems buvo akcija. Todėl šparagų festivalį padarėme Kukoriškių spa ir penktadienio vakarienei gaminome tagliatelle su šparagais pagal vokišką receptuką. Apipavidalinimas žinoma "country style":)

500 g žaliųjų šparagų

Pora šaukštų alyvuogių aliejaus

Druskos

Šv.maltų juodųjų pipirų

Tagliatelle makaronų

Indelis ar pora didelių šaukštų varškės kremo sūrio (rasa, philadelphia ar pan)

Pusės citrinos sulčių

Šiek tiek parmezano 

Saujelė baziliko lapelių

Migdolų drožlių pabarstymui jei norite prabangiau

Šparagus nuplaukite, nulupkite apatinį trečdalį ir nupjaukite sumedėjusį galiuką. Likusį kiek įstrižai supjaustykite į maždaug tris dalis ir  pakepkite apie 4-5 min. gerai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Paskaninkite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais

Tagliatelle išvirkite al dente. Nepervirkite. Nukošdami šiek tiek vandens palikite padažui. 

Makaronus Sudėkite į keptuvę su šparagais, įmaišykite varškės kremo sūrį. Dar paskaninkite druska, pipirais ir citrinos sultimis.Įpilkite šiek tiek makaronų vandens, kad padažas būtų skystesnis arba, įmantriau tariant, emulsifikuotųsi.

Makaronus serviruokite pabarstydami plėšytu šviežiu baziliku, parmezanu ir, jei turite migdolų drožlėmis.