Visu kitu duonos kepaliuku norisi dalintis su mylimais žmonėms. Kepti tik sau vienam mažai džiaugsmo.
Taigi:
Nors ir sako, kad raugo iš namų nešti nevalia, nes taip išneši ir laimę, Lietuvoje pasklidus didžiąjai duonos kepimo manijai jo gauti iš draugų, kolegų ar nepažįstamųjų neturėtų kilti problemų. Kodėl gi raugą laikyti tik sau, jei laimė didžiausia kai ja daliniesi?:)
Geras šaukštas raugo (~80g)
100 g ruginių miltų
100 ml vandens
Viską išmaišom paprastu mediniu šaukštu, uždengiam aliuminio folija ir paliekam ~12 valandų
100 g ruginių miltų
120 g kvietinių miltų
200 ml vandens
2 valg. šaukštai cukraus
2 arb. šaukšteliai druskos
1 valg. šaukštas medaus (suteikia kvapnumo, be to, duona nebūna tokia rūgšti)
Kmynų
Papildomai galima dėti: linų sėmenų, saulėgražų, sėlenų, vaisių ir riešutų, kitokių gėrybių
Iš raugo masės ir aukščiau išvardintų ingidientų sumaišom tešlą. Atsidedam raugo kitma kartui ir jei reikia, kokiam draugui. Miltų dar šiek tiek įmaišome iš akies, kad tešla stipriai nekibtų prie rankų ir ant stalviršio išsiminkom kepaliuką. Paguldome jį į kepimo popieriuki išklotą formą, uždengiam ta pačia folija, kuria buvom uždengę raugą ir paliekame bent 4 valandom, o galim ir 12:)
Kepam 15 min maksimalaus karščio orkaitėje, o tada dar 30 min - 200°C.
Iškepusios duonos paviršių "paglostom" drėgnom rankom kad šiek tiek suminkštėtų plutelė, uždengiam virtuviniu rankšluostėliu ir paliekam ataušti.
O tada jau pjaunam tą kampuką ir valgom paslapčia:)
*Jei duoną kepu darbo dieną, raugą išmaišau ryte prieš darbą ir palieku, o vakare minkau kepaliuką, kurį palieku per naktį ir kitą rytą iškepu.
Jei kepimas savaitgalį - vakare išmaišau raugą, iš ryto minkau, o antroj dienos pusėj kepu duoną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą