*Dieduko varškėčiai

Kartais pradedu galvoti, kad lietuvių tradicinis patiekalas yra ne  kokie nors cepelinai, bet varškė. Ilgiau pabuvoję užsieny žino, kad vokiška ar angliška varškė visiškai kitokia, ir kad tikros, tokios kaip namie, gausi tik rytų europiečių parduotuvėse. O tų skanių varškės produktų tiek daug: sūreliai, baltas sūris, varškės apkepas, lietiniai su varške, virtinukai ar ežiukai, kepti varškėčiai.

Tokius varškėčius kepdavo Vievio diedukas. Taip paprasta, kad tikriausiai bus vienas iš trumpiausių receptų aprašymų! ...ir taip skanu su grietine ir namine uogiene:)

• 200 g varškės
• 2 kiaušiniai (nors jei labai didelis užtektų ir vieno)
• Porą šaukštų cukraus 
• Vanilinio cukraus
• Žiupsnelis druskos
• Miltų (kuo mažiau, tuo minkštesni bus)

Varškę ištrinti šakute, įmušti kiaušinius ir dar kartą viską sutrinti. suberti cukrų, žiupsnį druskos ir išmaišyti. ir Po truputį dėti miltus, vis maišant, kol varškė taps  minkoma ir nekibs prie rankų. Per daug miltų visgi nereikia, kad nebūtų per sausa.


Padarai rutuliuką, suploti tarp rankų ir dedi į šoną. Ir taip kol sunaudoji viską varškės masę:)

 

Keptuvėje įkaitintame aliejuje kepame iš abiejų pusių, kol tampa gražiai rusvi. 

Štai ir viskas. Galima net rankomis valgyti.

Beje, išbandžiau du labai gerus būdus skaniai pašildyti. Abu  orkaitėje
1) Ant grotelių patieskite sviestinio popieriaus ir ant jo išdėliokite atvėsusius varškėčius. Sušilę net kiek išsipūtė, tapo minkštesni.
2) Varškėčius sudėkite į molinį ar stiklinį karščiui atsparų indą, įdėkite sviesto, grietinės ir šildykite orkaitėje. Baisiai riebu ir nesveika:)



Nuo varškės dantys išbyrės... bet varškei valgyt jų ne taip baisiai ir reikia:)