*Marokietiškos bulgur salotos

Bulgur man labai skanu:)  Lietuvoje jos dar nėra taip išpopuliarėjusios, bet manau ateis laikas. Pati parsivežiau jų iš Vokietijos, turkų parduotuvės, bet ir pas mus jau įsigyti galima -  mačiau Mindaugo Maximoje, taip pat jų yra ekologiškų prekių parduotuvėse arba rytų skonio parduotuvėje eastanbul.

Ir visgi kas tas bulgur?  Tai pilno grūdo skaldyti kietieji kviečiai, specialiai perdirbtos (apvirtos, išdžiovintos ir atskirtos nuo sėlenų kruopos). Sako, kad sveikesnės nei ryžiai, turi daug skaidulų, kalcio, fosforo, geležies, bet manau svarbiausia - kad skanios, šiek tiek riešutinės.


Jau rašiau Jums apie nusižiūrėtas izraelietiškas bulgur salotas, o šį kartą - interpretacija maroko tema:)

1 svogūnas
 4 valg. šaukštai alyvuogių aliejaus ir šiek tiek kepimui
150 g bulgur
~400 ml daržovių sultinio 
2 valg. šaukštai pomidorų pastos
1 raudonoji paprika 
200 g mažųjų vyšninių pomidoriukų
300 g agurko (~visas ilgasis agurkas) 1 citrina
Druska ir šviežiai malti pipirai
100 g feta sūrio
1 arb.šaukštelis Ras-el-Hanout prieskonių *(neišsigąskite, ingridientai žemiau:))
Plokščialapių petražolių pabarstymui

Pradedam.
Svogūną smulkiai supjaustome ir pakepame ant aliejaus.

Visą gyvenimą svogūną pjausčiau taip, kaip mokė mama - perpjauni per pusę, tada pusžiedžiais, o tada tuos pusžiedžius laikant drauge -  kubeliais, bet neseniai žiūrėdama vieno vokiečių šefo laidą išmokau naują būdą. Jis man atrodo patogesnis, ypač jei svogūną reikia supjaustyti kuo smulkiau.  Perpjovę svogūną pusiau, pirma pjaukite statmenai svogūno uodegėlei (neįpjaukite iki galo, palikite sujungtus). Jei reikia smulkaus pjaustymo darykite horizontalų pjūvį per svogūno plotą. Tada smulkinkite taip, kaip pjaustytumėte pusžiedžius, t.y. lygiagrečiai svogūno uodegėlei.

Apkepkite  tiek, kad suminkštėtų, bet nesudegtų. Tuomet supilkite bulgur kruopas ir lengvai pakepkite. Užpilkite karštu sultiniu, sudėkite pomidorų pastą, gerai išmaišykite ir palikite uždengtame puode išbrinkti. Išbrinkusias nukelkite nuo kaitlentės, kad atvėstų.


Sultinio pradžioje geriau pilkite mažiau, nes, kaip ir plove, jei pripilsite per daug, bus košė, o ne kruopos. Geriau jau jei atrodys per kieta, įpilti šiek tiek papildomai. Na, o jei visgi gausis per drėgnos kruopos, ant mažos ugnies pakaitinkite ir vis pamaišykite, kad skysčio nugaruotų.

Kol kruopos sau ramiai brinkst, galima ruošti kitus ingridientus.

Iš kito šefo išmokau, kad paprikas geriausia visada nulupti. Ir taip jas pati pamėgau labiau. Anksčiau ta jų stora oda man kažkaip būdavo "nelabai". Taigi nulupame papriką bulvių skustuku, perpjauname pusiau, išimame sėkleles ir tas baltas pertvarėlės ir pjaustome kubeliais.

Agurką taip pat nulupame ir supjaustome kubeliais. Pirmiausia į tris dalis išilgai, tada pagaliukais, o tada jau viskas aišku. Trikampėliai manau netiktų:)

Pomidoriukus perpjaukite pusiau.

Išspauskite citrinos sultis ir šakute sumaišykite su alyvuogių aliejumi. Priklausomai nuo citrinos dydžio aliejaus galite įpilti ir daugiau, kad padažiukas gautųsi jums skanus - gaivus, o ne vien rūgštus. Pagardinkite druska ir pipirais ir užpilkite ant kruopų.

Fetos sūrį sulaužykite rankomis ir sumaišykite su daržovėmis ir bulgur.

Dabar geriausia dalis - išgauti skonį. Pirmiausia šiek tiek druskos ir šviežiai maltų pipirų, o tada Ras-el-Hanout prieskonių mišinuko.

Neieškojau jo specializuotose parduotuvėse, bet pasiskaičiusi internete sudedamąsias dalis užsimaišiau pati. Kaip tyčia turėjau visų sudedamųjų dalių, bet manau jei kokią ir praleisite -  nieko tokio. Visko dėjau iš akies, gvazdikėlių ir imbiero gal kiek mažiau, daugiau paprikos ir kumino.

Bemaišydama tuos prieskonius prisiminiau gražų filmą apie indų virtuvę Today's special, kur pagrindinis herojus mokomas, kad valgio gaminime svarbūs du dalykai, širdis ir pilvas:) Taigi pajauskite ir sumaišykite tuos prieskonius taip, kaip sakys širdis:) 


Grįžtam prie salotų. Išmaišius kruopas su daržovėmis ir sūriu, bei suteikus skonio belieka tik patiekti pabarsčius smulkiai pjaustytomis petražolėmis.

*Ras el hanout  - marokietiškas prieskonių mišinys, dažnai susidedantis iš daugybės prieskonių, dažniausiai šių 12:

1. kardamonas
2. kuminas
3. gvazdikėlis
4. cinamonas
5. muskatas
6. imbieras
7. kalendra
8. aitrioji paprika
9. saldžioji paprika
10. kvapnieji pipirai
11. ciberžolė
12. vaistinė ožragė

Uzbekiškas Meringos meilės plovas

Plovas man visų pirma asocijuojasi su kaimo sodyba Kukoriškėje, su ilgais vasaros vakarais, kai jau sutemus „kioske“ (taip vadiname savo pavėsine:) netyla lietuviškos patriotiškos ir meilės dainos, su žvaigždėmis danguje ir žiogų čirpimu, ir pokalbiais sustojus aplink laužą, kur puode gimsta kažkas ypatingo.

.....ar ir Jūs jau taip pat laukiate vasaros?

Kaime matyt pirmą kartą ir paragavau plovo, kuris buvo panašus į tikrą ir nepriminė to iš vaikystės, kurį duodavo per pietus mokyklos valgykloje. Už plovo virimą ant laužo Kukoriškėje būdavo atsakingas Šarūnas, iš kurio ir išmokau proporciją, kad mėsos, ryžių, svogūnų ir morkų reikia lygiom dalim, kad plove privalomos pilnos galvos česnako, ir kad ryžių nereikia maišyti. Ir tikrai skaniai gaudavosi kiek dariau pati draugams ar kolegoms. Visgi tikrame uzbekiškame plove yra dar daugiau būtinų dalykų ir dar daugiau "negalima". Žinoma, juos galima pateikti kaip teiginius ir patarimus, o ne draudimus, bet galiausiai ne taip svarbu, jei galutinis tikslas teigiamas:)

Ir štai ilgą saulėtą savaitgalį kaime džiaugiamės sniegu ir saule, tarsi kalnų kurorte, ir bandau išvirti geresnį plovą, pagal tikro plovo instrukcijas ir svarbiausia su meiles burtais*

Pradinė proporcija turėjo būti tokia:

• 1 kg morkų
• 2-3 svogūnai
• 1 kg ryžių
• 1 kg avienos
• Pora česnako galvų
• Pora čili pipirų
• ~300 g gramų lašinių arba panašiai alyvuogių aliejaus.
• Kumino
• Druskos

Pirmiausia viską pasiruošiame:

Morkas nulupame, ir gink Dieve, ne tarkuojame, o pjaustome šiaudeliais, maždaug 3 mm storio. Čia yra vienas iš esminių tikro plovo triukų. Jie sako, jie žino, tad pjaustau. Tik atsargiai, nes mano pjaustymas vėl baigėsi virtuvine trauma dėl peilių:) Bet žiūriu pozityviai, ir priskiriu tai vienam iš meilės burtų, kad tik veiktų!

Svogūnus supjaustome žiedeliais.

Ryžiai. Turi būti kokybiški, ilgagrūdžiai, ne plikyti. Perplaukite juos drungnu vandeniu, keletą sykių, tol kol vanduo permaišius bus kone skaidrus. Nenaudokite šalto vandens, nes jis net gerus ryžius gali sugadinti ir jie nuo šalčio suskeldės, o verdant gausis ryžių atplaišų, o ne ryžių plovas. Ryžius palikite paskutinio plovimo vandenyje, kad nedžiūtų, iki reikės sudėti juos į puodą.

Mėsą pjaustykite 1,5cm gabaliukais.

Dabar jau galima pradėti gaminti:

Jeigu naudosite lašinukus, pakepkite juos, o tada išimkite iš puodo.

Jei naudojate alyvuogių aliejų, jame iki pajuodavimo iškepkite vieną nuluptą, bet nepjaustytą svogūną. Pirmą kartą tokį burtą perskaičiau, bet sako, kad jis pašalina galimą specifinį aliejaus skonį ir galiausiai leidžia mėgautis „grynu“ plovu. Aš gaminau be spirgučių, o su aliejum, ir tas svogūno variantas gerai suveikė.

Į įkaitusius riebalus sudedame svogūnus ir gerai kepame ant didelės ugnies, kad iš jų išgaruotų visas skystis. Antraip sudėjus mėsą ji ne keps, o troškinsis. O mes juk to nenorime.

Į iškepusius svogūnus sudėkite mėsą ir apkepkite gerai, kad apskrustų.

Tada sudėkite morkas, permaišykite atsargiai, ir pakepkite apie 15 minučių. Įpilkite šiek tiek kumino. Morkos turi būti minkštos, o namuose pasklisti plovo kvapas. Jei dar ne, pakepkite ilgiau;)

Užpilkite verdančiu vandeniu (maždaug per pirštą virš mėsos), sudėkite neluptus česnakus (nuimkite tik tuos sausus viršutinius lapus), čili pipirus ir palikite, tegu troškinasi.  Po 40 min ar valandos įdėkite druskos gerą šauštą ar net daugiau. Turi būti kiek per sūru, mat sūrimą skystis atiduos ryžiams. Šitas plovo pagrindas vadinamas zirvak'u.

Nuo ryžių nupilkite vandenį, kuriame jie mirko ir tolygiau kiaurasamčiu sudėkite juos į duodą. Atsargiai ir su meile;) Jokiais būdais nemaišykite! Užpilkite dar apie litrą vandens, kad būtų apsemti ryžiai, tik ne per daug, ir stipriai stipriai užkaitinkite, kad užvirtų ir šonuose imtų burbuliuoti, galite net uždengti. Taip visi riebalai buvę apačioje pakylą aukštyn, apgaubdami kiekvieną ryželį.

Vandens svarbu nepadauginti, tad geriau pilkite mažesniais kiekiais. Jei pastebėsite, kad ryžiai vis dar per kieti, įpilkite dar šiek tiek vandens, tik atsargiai, po pusę ketvirtį stiklinės. Jei visgi padauginsite, teks daryti skyles, kad jis išgaruotų.

Kai užvirs, tada jau sumažinkite ugnį, pabarstykite kumino ir  leiskite plovui lėta baigti virti. Tai turėtų užtrukti apie 20 - 30 min.

Atidenkite, suraskite česnakus ir pipirus, išimkite į atskirą lėkštę, kad jų nesutrupintumėte ir tik dabar jau galima permaišyti.


Sako, valgyti reikia su šaukštu arba rankomis. Net man, peilių ir šakučių mėgėjai prie plovo šie variantai tinka.


Beje, apie barbariso uogas - jos dažnai būna tradiciniame plove, bet, kaip sako instrukcija, - "ne tame tikro plovo esmė":)

Galiausia svarbiausia, kad darėte su meile!

*Gaminau vasario 14 dieną, todėl su daug meilės, galvodama apie mylimus, mylėtus ir mylėsimus žmones, svarbu, kad mėgtų plovą:) 

*Veršiena su brendyje mirkytomis slyvomis Mastrichto stiliumi

Su draugais rinkomės jau į antrą vyno savamokslių užsiėmimą. Vėl reikėjo kažko mėsiško, bet užuot gaminusi savo firminį stoofvlees (tarti Stofles), t.y. hailendo jautukas troškintas tamsiame aluje belgišku stiliumi, nutariau išbandyti kažką naujo, bet iš to paties regiono.

Prieš kelerius metus nuo sesės gavau dovanų belgų ir olandų receptų knygą, ne tik su vaflių receptais, bet ir su puikiais, lietuvių skoniui tinkančiais rimtesniais patiekalais - bulvės, mėsa ir panašiai:) ir štai gaminu vieną iš tipinių Mastricto regiono patiekalų.

Mastrichtas priskiriamas Limburgo provincijai, kurios žmonės, sako knyga, vadina save Burgundiečiais. Kadaise dirbę prancūzų pilyse jie išmoko gaminti prašmatnesnius valgius ir perdavė tai ateinančioms kartoms, tam, kad Mastrichto virtuvė pasiūlytų kitokią kokybę ir sujungtų Limbuirgo, Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos kulinarines idėjas:)

Gaminau 12 žmonių ir kaip nuotraukoje matote, net pritrūko vienos šakutės, bet pateikiu aktualesnius kiekius, labiau tinkančius 4 žmonėms:

• ~20 džiovintų slyvų be kauliuko
• ~100 ml brendžio
• Pusė šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės
• 60 g sviesto kepimui
• 600 g veršienos supjaustytos kubeliais*
• 200 ml sultinio
• 2 šaukšteliai citrinos sulčių
• Šakelė čiobrelio
• Lauro lapas
• 200 ml grietinėlės
• 1 arb. šaukštelis krakmolo
• druskos ir pipirų
• Petražolių pabarstymui

Pirmiausia reikia užpilti slyvas brendžiu, sudėti citrinos žievelę ir palikti per naktį.

Ant sviesto pakepkite veršieną apie 10 min, kol gražiai parusvės.

Paprieskoninkite, supilkite  sultinį, citrinos sultis, įdėkite čiobrelio šakelę ir lauro lapą ir sumažinę ugnį troškinkite apie valandą ar net dvi, kol mėsa taps minkšta.

Mėsą išimkite ir padėkite šiltai. Taip pat išgriebkite čiobrelį ir lauro lapą.

Į nuo troškinimo likusį skystį užvirkite ir supilkite grietinėlę.

Krakmolą ištirpinkite užpylę vieną valg. šaukštą šalto vandens ir iš lėto supilkite į padažą. Išmaišykite. Galiausiai sudėkite slyvas su visu brendžiu, kuriame jos mirko, pašildykite ir patiekime su mėsa.

Mėsą galimą sudėti į padažą, kaip padariau aš, arba užpilti padažu lėkštėje. Pagal Mastrichtą patiekti reikėtų didelėje lėkštėje žiedu išdėliojus mažas bulvytes, centre sudėti mėsa ir ją aplieti paruoštu padažu.


Aš prie šio maistelio paruošiau bulvių. Pirmiausia apviriau jas su lupenom, tuomet supjaučiau kubeliais ir kepiau orkaitėje apšlaksčiusi alyvuogių aliejumi, kmynais ir rozmarinu.

*Originalus receptas sako naudoti veršieną, bet gražios neradusi pirkau jautienos nugarinę ir puikiai tiko.

Mousse au chocolat

Kaip šiandien prisimenu, kaip tada gal 12 metų Bremeno terasoje nusistebėjau kad per keistas pavadinimas desertui "musė šokolade", kurį teta Ieva ketinio pagaminti tą vakarą. O iš tikro visai ne musė, o šokolado puta.

Mousse au chocolat papuolė tarp tų receptų, kuriuos perėmiau iš jos Vokietijoje, o ji savuosius - iš savo tetos Marie Marselyje. Rašau ir galvoju, kad visgi įdomu, kaip kulinariniai džiaugsmai perduodami ne tik iš kartos į kartą, bet ir iš vienos šalies į kitą, per tetų liniją. Gal ir aš kada išmokysiu kažko savo dukterėčią?

O kol dukterėčios dar nesisukioja aplink virtuvėje, gaminu draugams.


Ingridientai:

• 200 g kartaus šokolado
• 200 ml indelis grietinėlės
• 5 kiaušiniai
• vanilinis cukrus

Procesas:

Šokoladą ištirpinkite šilto vandens vonelėje.











Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išsukite su ~šaukštu vanilinio cukraus.

Tegu baltymai tuo tarpu pabūna šaldytuve, nes atvėsę geriau plakasi.

Į ištirpintą ir jau kiek atvėsusi šokoladą iš lėto supilkite trynius ir išmaišykite.

Išplakite grietinėlę ir įmaišykite į šokolado ir trynių masę.

Galiausiai - iki standžių putų išplakite baltymus ir atsargiai įmaišykite į šokolado kremą iki gausite purią šokolado putą.

 Dėkite į vieną didelį gražų indą arba į mažus kiekvienam smaližiui atskirai.

*Paštetas kuris norėjo būti foie gras

Yra skanių paštetų, kurių receptai ilgi, o sudedamųjų dalių daug -  skusti morkas, kepti svogūnus, trinti šviežias kepenėles o tik paskui virti viską stiklainyje. Ir yra tokių, kuriuos pagaminti tereikia "skonio burnoje"

Genialumas šį kartą tikrai slypi paprastume.

Kaip sakė Vigilija, kurios technologija ir papasakosiu Jums šiandien, kam tos daržovės, jei turi kepenėlių:)

Perkam vištų kepenėlių, tarkime 500 g, kad būtų ir sau, ir svečiam, ir dar pusryčiams:)

Jeigu pavyksta rasti, galite pirkti ir žąsų ar ančių kepenėles.

Jas perplaukite, jei yra didelių plėvių nuimkite, o jei ne, tiesiog apvirkite ~15 min. Pervirti nereikia, nes bus sausos.

Išvirusias ir kiek atvėsusias dar kartą "perrinkite", išminti kremzlytes ir plėves ir sutrinkite blenderiu.

Kita sudedamoji dalis - riebalai:) Sviesto reikės daug, pusei kilogramo kepenėlių drąsiai dėkite 300 g, o gal ir daugiau. Imkite jį kambario temperatūros, kad būtų lengviau trinti.

Labai gerai, jei turite išsaugoję žąsies ar ar anties taukų, surinktų kepant paukštį. Tuomet dalį sviesto pakeiskite jais.

Sutrinkite blenderiu kartu su kepenėlėmis, pasūdykite, įmalkite šiek tiek pipirų ir paragaukite. Jeigu atrodo, kad dar nepakankamai minkšta ir riebu, dėkite dar sviesto. Foie Gras juk ne be reikalo riebiosios kepenėlės:)

Tada eilė grietinėlei - jos reikės maždaug 100 ml. Ji duoda kremiškumo.

O galiausiai - konjakas ar brendis. Dabar jau tiktai skonio reikalas. Aš įpyliau gal 4 šaukštus. Reikia ragauti:) Tada dar druskos ir pipirų, o gal dar vos vos grietinėlės, taip, kad būtų skanu ir į šaldytuvą.



Pateikti labai faina pabarsčius kakava. Atrodo kaip desertas. Dėliojau ledų kaušeliu ant lėkščių ir dar pribėriau džiovintų spanguolių:)

*Keptas Camembert'as su bruknėmis

Peraėjusiais metais Kovo 11-ąją vynų žinovų ir entuziastų kompanijoje degustuodami Chardonnay vynus, prie kurių derinome keptą Camembert'ą.

Pirmasis buvo su grybais, o desertinis - su namine bruknių uogiene.

Galima pasigaminti ir ne tokia didinga proga, greitai vakarienei, netikėtiems svečiams, arba tiesiog. nes norisi:)


Nuo sūrio nupjaukite viršų (*lengviau pjauti, jei prieš tai trumpai įdėsite į šaldymo kamerą), įsukite į sviestinį popierių ar įdėkite į panašios formos indą.

Ant viršaus dėkite bruknių uogienę. Aš dar pabarsčiau šviežio čiobrelio. Tinka ir rozmarinas.

Kepkite įkaitintoje orkaitėje, kol sūris taps skystas, ale fondiu;)
Valgykite su duona:)

Burgeriai. Su burokėliais, špinatais ir brie/ožkos sūriu

Šią savaitę klausiau psichologijos laibos įrašo apie laimę ir  viena įstrigusi frazė buvo ta, kad žmogus laimingas gali jaustis turėdamas artimą ryšį su kitais žmonėmis. Argi ne tiesa? Argi ne jie suteikia mums sparnus ir pastūmėja skristi? Ar ne jie palaiko mus kai paklystame, sušildo ir vėl priverčia džiaugtis? Ar ne per retai jiems už tai padėkojame?

Norėjau kažkuo pradžiuginti savo mylimus žmones. Matyt maistas yra vienas iš mano būdu pasakyti myliu ir ačiū.  Ir štai, burgeriai ir vėl skaniausi namie:)

Prisiminimai iš praėjusio karto čia, o štai kaip viskas buvo dabar:

• Bandelės tos pačios saldžiosios iš Rimi.

• Mėsos paplotėliai - vėl iš Steak Supply.

• Padažiuką aptepti bandeles šį ksdartąšiau iš   Hellmann's  majonezo ir pesto. Labai tiko:)

• Vietoj salotų ir rucolos naudojau mažus špinatų lapus. 

• Sūrius kiekvienam mylimiausiam rinkau pagal pomėgį. Arba minkštą ožkos arba brie, tam, kuris ožkos "nelabai". Supjausčiau riekelėmis

• Karamelizavau svogūnus. Taip kaip ir aną kartą - supjausčiau pusžiedžiais ir kepiau ant  sviesto ir alyvuogių aliejaus ant vidutinės ugnies. Svarbu, kad nedegtų. Kai suminkštėja įmalame  šiek tie druskos, pabarstome šiek tiek cukraus, dar kepame, kol karamelizuojasi ragaujame,...mmm, bus neblogai:)

• Pasiruošiau burokėlius. Iškeptus orkaitėje (įsuktus į foliją) supjausčiau plonomis riekelėmis, pabarsčiau sesės iš Languedoc'o parvežta fleur de sel  (jūros druska, išgaunama rankomis), pamaliau juodųjų pipirų ir apšlaksčiau ypač tyru alyvuogių aliejumi.

• Bandeles perpjautas perpus sudėliojau ant kepimo skardos išklotos popieriumi vidine puse žemyn. Įkaitiname orkaitę.

Svarbu viską pasiruošti, kad būtų patogu operatyviai sudėti į vieną gerulį burgerį.

Tada jau galima kepti mėsos paplotėlius iš abiejų pusių po porą minučių, kad gautųsi medium.

Kol kepa mėsa bandeles pašildžiau orkaitėje, kad vidinė pusė gražiai apskrustų. Tai vyksta gan greitai, tik įjunkite orkaitę kiek iš anksto, kad spėtų įšilti.

Iškepusią jautieną susidėjau ant didelio lakšto folijos, taip pat ir uždengiau, kad neatšaltų. Galima įdėti į orkaitę, jei ne per karšta, nes antraip keps. Galima ant mėsos iš karto uždėti sūrį, kad jis pradėtų šilti ir lydytis.

Tuo tarpu aptepiau bandelių puseles  pesto ir majonezo padažiuku. ant viršutinio sluoksnio dėjau karamelizuotus svogūnus, o ant apatinio -  burokėlius. Špinatus arba po burokėliais, arba jau ant sūrio:) Tarp abiejų bandelių, žinoma, jautiena ir sūris.